Naujienos

Antikinėje pasaulio istorijoje buvo panašių dokumentų, nors jie neturėjo tokio pačio formalumo ir struktūros kaip šiuolaikinės sąskaitos faktūros. Senovės Mesopotamijoje, Egipte ir Graikijoje buvo rašomųjų dokumentų, į kuriuos buvo įrašomos prekių ir paslaugų mainų sąlygos bei kiekiai. Tačiau tai buvo daug mažiau standartizuoti ir organizuoti negu šiuolaikinės sąskaitos faktūros.

Šiuolaikinė sąskaitos faktūros formos ir principai pradėjo formuotis su prekybos plėtra, ypač nuo pramonės revoliucijos ir verslo komercinės veiklos augimo XIX a. antroje pusėje. Didėjantis prekių ir paslaugų srautas, ypač tarp įmonių ir tarpvalstybinėje prekyboje, reikalavo aiškumo ir standartizacijos. Tai atvedė prie poreikio oficialiai dokumentuoti pardavimus, mokėjimus ir sandorius.

XX a. pradžioje sąskaitos faktūros jau buvo dažnai naudojamos komercinėje praktikoje, ir daugelyje šalių jos pradėjo turėti tam tikras bendras formos ir turinio reikalavimus. Su technologinės plėtros ir kompiuterizuotų finansų valdymo sistemų atsiradimu, procesas buvo dar labiau optimizuotas.

Šiandien sąskaitos faktūros yra standartinės ir oficialios finansinės priemonės, kurios naudojamos visose verslo srityse ir padeda užtikrinti taisyklingą prekių ir paslaugų mainą bei finansinę apskaitą.