D.U.K

Kai vilioja žema kaina

Nuojauta daug pasako, kodėl neverta jos ignoruoti?

Sutartis – paprasčiausias būdas išvengti nesklandumų

 
1. Nuspręskite savo paslaugų sritį: Pasirinkite sritį, kurioje esate patyręs arba turite stiprias žinias. Tai gali būti rašymas, dizainas, programavimas, vertimas arba kitos paslaugos.

2. Sukurkite savo asmeninį brand: Susikurkite profesionalią internetinę svetainę arba asmeninį tinklaraštį, kurioje galėsite demonstruoti savo darbus, patirtį ir paslaugas.

3. Kurkite savo portfolio: Pristatymui potencialiems užsakovams, sukūrę portfelį su jūsų geriausiais darbais, padėsite jiems įvertinti jūsų įgūdžius.

4. Užsiregistruokite platformose: Dauguma freelancerių pradeda dirbti per specializuotas platformas, tokias kaip Upwork, Freelancer, Fiverr ir kitos. Užsiregistruokite, sukūrę sąskaitą ir išsamiai aprašę savo paslaugas bei įgūdžius.

5. Nustatykite savo kainas: Išsiaiškinkite, kiek galite prašyti už savo paslaugas, atsižvelgdami į rinkos standartus ir savo patirtį.

6. Rinkodara ir klientų paieška: Pradėkite ieškoti užsakymų ir klientų. Gali būti pravartu naudoti socialinius tinklus, savo tinklaraštį arba specializuotas platformas.

7. Komunikacija su klientais: Geros komunikacinės įgūdžiai yra labai svarbūs. Supraskite užsakovo lūkesčius, aiškiai susitarkite dėl darbo apimties, terminų ir kainos.

8. Laikykitės savo įsipareigojimų: Labai svarbu laikytis sudarytų susitarimų ir laikytis nustatytų terminų.

9. Skelbkite savo pasiekimus: Po sėkmingai užbaigto projekto nebijokite apie jį pasidalinti savo svetainėje arba socialiniuose tinkluose. Tai padės sukurti patikimumą ir pritraukti daugiau klientų.

10. Tobulinkite savo įgūdžius: Nuolat tobulinkite savo įgūdžius ir stebėkite naujausias tendencijas savo pasirinktoje srityje. Tai padės išsilaikyti konkurencijoje ir pritraukti daugiau klientų.

 

Pasirinkimas tarp individualios veiklos ir darbo sutarties priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant jūsų asmeninės situacijos, poreikių ir tikslų.

Individuali veikla yra verslo forma, kai veiklą vykstate kaip savarankiškas verslininkas be darbo sutarties su konkrečiu darbdaviu. Čia esate atsakingas už savo verslo valdymą, finansus ir klientų paiešką. Individualios veiklos privalumai yra didesnė laisvė, kontrolė ir galimybė apibrėžti savo darbo tvarkaraštį bei metodus. Tačiau tai taip pat reiškia didesnę atsakomybę už savo finansinę padėtį ir verslo sėkmę. Taip pat reikia atsižvelgti į mokesčių reikalavimus ir verslo administravimo aspektus.

Darbo sutartis, kitaip vadinama darbo santykiu, nustato oficialų darbo ryšį su tam tikru darbdaviu. Pagal darbo sutartį, jums bus priskirta konkrečių pareigų ir teisių, taip pat bus apibrėžtas darbo grafikas ir atlyginimas. Darbo sutarties privalumai apima stabilumą, socialinį draudimą ir galimybę gauti papildomas darbo naudą, tokias kaip atostogos ar sveikatos draudimas. Tačiau ši verslo forma gali reikšti ribotą lankstumą ir mažesnę laisvę pasirinkti darbo sąlygas.

Norint pasirinkti tarp individualios veiklos ir darbo sutarties, verta atsižvelgti į šiuos veiksnius:

1. Lankstumas ir kontrolė: Jei norite turėti didesnę laisvę valdyti savo darbo tvarkaraštį, pasirinkti savo klientus ir veiklos pobūdį, individuali veikla gali būti tinkama jums.

2. Finansinė atsakomybė: Individualios veiklos atveju esate atsakingas už savo verslo finansus, mokesčius ir pelną. Jei jums patinka ir jums įdomu verslo administravimas ir finansų valdymas, tai gali būti tinkamas pasirinkimas.

3. Stabilumas ir garantijos: Darbo sutarties atveju gausite tam tikrą atlyginimą ir turėsite socialinį draudimą bei kitas darbo teises. Tai gali būti svarbu, jei jums rūpi finansinė stabilumas ir saugumas.

4. Juridiniai aspektai: Individualios veiklos ir darbo sutarties turi skirtingus teisinius ir mokesčių aspektus. Verta apsvarstyti šiuos aspektus ir pasikonsultuoti su verslo ar teisės specialistu, norint geriau suprasti šių verslo formų reikalavimus ir privalumus.

Galutinį sprendimą priimti dėl individualios veiklos ar darbo sutarties turėtumėte remtis savo asmens poreikiais, viltimis ir tikslais. Svarbu atidžiai apsvarstyti visas galimybes ir įvertinti savo galimybes ir komforto zonas, siekiant priimti geriausią sprendimą.

Kokie yra individualios veiklos privalumai?

Dauguma laisvai samdomų specialistų renkasi ne įmonės steigimą, o individualios veiklos pažymą. Toks pasirinkimas nekelia nuostabos, kadangi individualios veiklos pažyma turi be galo daug privalumų:

• Individualios veiklos įregistravimas yra ne tik greitas ir lengvas, bet ir visiškai nemokamas. Be to, įregistruoti individualią veiklą galite ne tik VMI skyriuose, paštu, bet ir VMI paskyroje internetu.
• Nėra reikalingas įstatinis kapitalas.
• Nustebsite, tačiau vykdant individualią veiklą yra galima įdarbinti darbuotojus.
• Individualios veiklos buhalterija yra nesudėtinga, todėl kiekvienas apskaitą vesti gali savarankiškai.
• Jeigu norėsite nutraukti individualią veiklą, galėsite tai padaryti be jokių rūpesčių. Individuali veikla ne tik gali būti nutraukta bet kuriuo metu, bet ir pats nutraukimo procesas yra nesudėtingas ir nemokamas.

Kokie trūkumai?

Prieš nuspręsdami, kurią veiklos formą rinktis, nepamirškite įvertinti ne tik individualios veiklos privalumus, bet ir trūkumus:

• Vykdant individualią veiklą tenka susitaikyti, jog yra taikoma asmeninė atsakomybė. Kadangi esate fizinis asmuo, finansiniai įsipareigojimai turės būti padengti iš jūsų lėšų. Tai reiškia, jog nutraukę individualią veiklą vis tiek turėsite grąžinti visas skolas, negalėsite paskelbti bankroto.
• Individualios veiklos plėtros galimybės yra ribotos. Todėl neretai tie, kurie nori plėstis, ieškoti naujų partnerių, turi nutraukti individualios veiklos veiklą ir galiausiai steigti įmonę.
• Deja, bet individualios veiklos mokesčiai nėra palankūs daugiau uždirbantiems. Kuo didesnį uždarbį turėsite, tuo didesnius mokesčius teks mokėti.

Kokius mokesčius tenka mokėti užsiimantiems individualia veikla?

Renkantis veiklos formą reikia nepamiršti atsižvelgti ne tik į privalumus ir trūkumus, bet ir mokamus mokesčius. Individualia veikla besiverčiantiems asmenims tenka mokėti GPM, VSD, PSD ir tam tikrais atvejais PVM mokesčius.

• Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra mokamas nuo 5 proc. iki 15 proc., priklausomai nuo to, koks yra metinis uždarbis. Jeigu jis siekia iki 20 000 eurų, mokėti reikės 5 proc., siekiant 35 000 eurų yra taikomas 15 proc. GPM mokestis.
• Valstybinis socialinis draudimas (VSD) ir privalomasis sveikatos draudimas (PSD) yra mokami nuo 90 proc. apmokestinamų pajamų. VSD mokama 12,52 proc., 14,92 proc. arba 15.52 proc., priklausomai nuo to, kokio dydžio kaupiama papildoma pensija. PSD mokestis yra 6.98 proc. nuo galiojančios minimalios mėnesinės algos.
• Individualia veikla besiverčiantis asmuo turi registruotis PVM mokėtoju, jeigu jo pajamos siekia daugiau nei 45 000 eurų per metus.

Kam paranku rinktis individualią veiklą?

Individualios veiklos pažyma leidžia tapti laisvai samdomu specialistu greitai ir be jokių investicijų, todėl tai idealus pasirinkimas tiems, kurie nori užsidirbti iš savo pomėgio. Individualią veiklą dažnai renkasi programuotojai, dizaineriai, fotografai, vertėjai ir daugelio kitų specialybių atstovai. Jeigu artimiausiuose planuose neturite didelių ambicijų, norite dirbti vietinėje rinkoje ir neketinate uždirbti milijonų, tuomet individualios veiklos pažyma - tobulas pasirinkimas.
 

Visgi tie, kurie ketina kurti maisto gamybos, statybų sektorius, planuoja bendradarbiauti su juridiniais, o ne fiziniais asmenimis, galbūt net už Lietuvos ribų, turėtų apsvarstyti šioms veikloms palankesnius variantus, pavyzdžiui, MB arba UAB steigimą.

Kaip pildomas pajamų išlaidų žurnalas?

Ar privaloma ir kada reikės registruotis PVM mokėtoju?

Sąskaita faktūra – pagrindinis atsiskaitymo dokumentas

Iki kada tą reikia padaryti?

Kas privalo deklaruoti pajamas?

Kaip pateikti deklaraciją?

Kam mokėti mokesčius?

GPM grąžinimas

Permokos bus grąžinamos automatiškai į nurodytą sąskaitą po deklaracijos pateikimo. Jas turėtumėte gauti iki liepos 31 dienos. Tačiau iškart pateikus deklaraciją matysite, kokia suma jums bus grąžinama.

Taigi, svarbiausi aspektai, ką reikėtų žinoti prieš pradedant veiklą, kaip ją registruoti ir ką daryti, jeigu veiklos toliau vykdyti neplanuojate. Visa tai galima atlikti savarankiškai internetu.
 

Individualios veiklos registravimas

Paprasčiausia tą būtų padaryti prisijungtus prie VMI asmeninės paskyros ir atliekant kelis paprastus žingsnius:
1.    Pasirinkti skiltį „Dokumentai ir pranešimai“
2.    Toliau pasirinkti „Dokumentai“
3.    Spausti „Užsisakyti paslaugą“
4.    Ir naujai atsidariusiame langelyje pasirinkti šią paslaugą: „Mokesčių mokėtojo registrinių duomenų tvarkymas/individualios veiklos registravimas”
5.    O tuomet beliks užpildyti visą reikiamą informaciją bei patvirtinti šią formą. Apie sėkmingą veiklos užregistravimą papildomai būste informuoti elektroniniu paštu.
 
Dar vienas labai svarbus aspektas yra kodas, kurį privalu nurodyti norint pradėti vykdyti individualią veiklą bei ją registruojant. Jį reikėtų pasirinkti iš ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus pagal tai, kas geriausiai atitinka jūsų veiklos pobūdį. O jeigu kyla papildomų klausimų arba atsiranda neaiškumų, visuomet galima susisiekti su šioje srityje dirbančiais specialistais bei pasikonsultuoti. Nors dabar šio kodo pasirinkimas jau nėra toks svarbus kaip buvo anksčiau. Kadangi nepriklausomai nuo vykdomos veiklos mokesčių dydis bei jų skaičiavimo principas nesikeičia. Tačiau vis tiek vertėtų rinktis atsakingai.
 
Lygiai taip pat nereikėtų pamiršti, jog apie kažkokius duomenų pasikeitimus vykdant veiklą reikėtų informuoti VMI 5 darbo dienų bėgyje.
 

Individualios veiklos nutraukimas

Tai lygiai taip pat paprasta kaip ir įregistruoti šią veiklą, kadangi viską galima atlikti savarankiškai internetu. Tereikia apsilankyti asmeninėje VMI paskyroje ir ten rasite pagrindinius žingsnius, kuriuos reikia atlikti norint nutraukti vykdomą veiklą. Tą padaryti galima ir apsilankius VMI padalinyje gyvai, nors tai tikrai nėra būtina.

Apskaitos žurnalo pildymas

Užsiimantys individualia veikla turi pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą. Jame turi būti fiksuojamas tiek uždarbis, tiek išlaidos. Nebent mokant mokesčius nepateikiamos išlaidos ir atskaičiuojama 30 procentų nuo pajamų. Tokiais atvejais fiksuoti reikia tik uždarbį. Pajamų ir išlaidų žurnalo pildymas nėra sudėtingas. Jame iš viso yra tik 8 skiltys, kuriose paprasčiausiai reikia pateikti informaciją, kurią rasite sąskaitose-faktūrose. Paprasčiausia pajamų ir išlaidų žurnalą vesti elektroniniu būdu. Tai ne tik padės sutaupyti laiko, bet ir išvengti nesklandumų ateityje. Nepamirškite, kad pajamų ir išlaidų žurnalas turi būti saugomas 10 metų.
 

Kokius duomenis pateikti sąskaitoje-faktūroje?

Norint tvarkingai vesti buhalterinę apskaitą, reikia ne tik pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą, bet ir klientams išrašyti sąskaitas-faktūras. Jose turi būti pateikti šie duomenys:

• Dokumento pavadinimas. Dažniausiai individualia veikla besiverčiantys asmenys išrašo sąskaitą-faktūrą. Žinoma, galimi ir kiti variantai, pavyzdžiui, PVM sąskaita faktūra, jei esate PVM mokėtojas.
• Toliau seka dokumento serijos numeris. Tai gali būti ne tik raides, bet ir skaičiais.
• Dokumente turi būti nurodyta data.
• Nepamirškite nurodyti, kokias prekes ar paslaugas įsigijo pirkėjas. Nurodykite vienetus bei kainas.
• Pateikite savo asmeninius duomenis: vardą, pavardę, individualios veiklos pažymos numerį ir pan.
• Nepamirškite pateikti pirkėjo duomenų: vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Ar būtina išrašyti išankstinę sąskaitą-faktūrą?

Tie, kurie paslaugas teikia nuotoliniu būdu, turėtų apsidrausti ir prieš atlikdami darbus siųsti išankstinę sąskaitą-faktūrą. Joje gali būti nurodyta apmokėti visą arba dalinę sumą už teikiamas paslaugas. Tačiau nepamirškite, kad išankstinė sąskaita-faktūra nėra paslaugų įsigijimo dokumentas, todėl atlikus paslaugas, būtinai turėsite išrašyti sąskaita-faktūrą ir įtraukti ją į pajamų ir išlaidų žurnalą.

Tai puikus būdas, kaip pradėti dirbti sau be jokios rizikos. Jei verslo idėja nepasiseks ir neuždirbsite nė cento, jums reikės sumokėti tik PSD įmokas, kurias tektų mokėti net ir neužsiimant individualia veikla. Techniškai - nieko neprarandate.
 

Pradėti individualią veiklą galėsite iš karto po to, kai užpildysite paraišką internetu:

• Apsilankykite VMI internetinėje svetainėje ir prisijunkite prie asmeninės paskyros.
• Raskite skiltį „Dokumentai ir pranešimai“ ir pasirinkite „Dokumentai“.
• Tuomet paspauskite „Užsisakyti paslaugą“.
• Sekančiame žingsnyje turite pasirinkti paslaugą „Mokesčių mokėtojo registrinių duomenų tvarkymas/individualios veiklos registravimas”.
• Tuomet lieka tik užpildyti reikiamus duomenis ir patvirtinti užsakymą.

Jūsų prašymas bus patvirtintas arba atmestas per savaitę. Veiklą pradėti ir sąskaitas-faktūras išrašyti galėsite tik tuomet, kai prašymas bus patvirtintas. Iki tol negalėsite legaliai verstis jokia veikla.

 

Individualios veiklos nutraukimas

Nepasisekus dirbti savarankiškai, deja, tenka nutraukti individualią veiklą. Džiugu tai, jog individualios veiklos nutraukimas yra kur kas paprastesnis, nei įmonės veiklos sustabdymas.
 
Individualią veiklą galite nutraukti paprastai ir greitai:

• Prisijunkite prie VMI paskyros.
• Keliaukite į „Paslaugos” skiltį ir pasirinkite „Užsisakyti paslaugą”
• Tuomet rinkitės „Mokesčių mokėtojo registrinių duomenų tvarkymas / individualios veiklos registravimas“.
• Sekantis žingsnis - „Fizinio asmens individualios veiklos registravimas ir duomenų papildymas / keitimas mokesčių mokėtojų registre“.
• Tuomet jums lieka užpildyti tam tikras skiltis: mokesčių mokėtojų tipai, veiklos duomenys, vykdymo vieta.
• Paskutinis žingsnis - dokumento patvirtinimas.

Visa tai galite padaryti internetu - net neišėję iš namų. Visgi tie, kuriems šis procesas atrodo per sudėtingas, turi ir kitą variantą. Bet kada galite nuvykti į artimiausią VMI padalinį ir individualią veiklą nutraukti kartu su specialisto pagalba.

Nepamirškite, kad paraišką dėl individualios veiklos nutraukimo turite užpildyti ne vėliau kaip 5 darbo dienos po veiklos nutraukimo.

Individualios veiklos nutraukimas, kaip ir registravimas, visiškai nemokamas.

 

Kaip pildyti?

Norint tinkamai pradėti pildyti žurnalą, iš pradžių turite pateikti bendrinę informaciją apie save. Tai turi būti ne tik vardas, pavardė, adresas, bet ir asmens kodas bei veiklos pavadinimas. Pajamų ir išlaidų žurnalas turėtų būti sudaryti iš 8 stulpelių:
 

• Pirmame stulpelyje turi būti nurodytas eilės numeris. Pajamų ir išlaidų žurnalas privalo būti pildomas chronologine tvarka. Todėl nepamirškite, kad kiekvienas įrašas turi būti numeruojamas. Kai eilutės puslapyje pasibaigia, numeraciją toliau galima tęsti kitame puslapyje.
• Antrame stulpelyje reikia nurodyti datą.
• Trečiame stulpelyje turi būti pateikti dokumento duomenys: data, pavadinimas, numeris.
• Ketvirtame stulpelyje turi būti nurodyta informacija apie gautas pajamas ar patirtas išlaidas. Paprasčiausia tiesiog perkelti tekstą, kuris buvo parašytas pirkimo ar pardavimo sąskaitoje-faktūroje.
• Penktame stulpelyje turi būti pateikta informacija apie gautas pajamas už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas. Atkreipkite dėmesį į tai, jog šiame stulpelyje draudžiama rašyti apie patirtas išlaidas.
• Šeštas ir visi likę stulpeliai yra skirti, jog galėtumėte fiksuoti patirtas išlaidas.

 

Ką svarbu žinoti?

• Užsiimantys individualia veikla gali pasirinkti mokėti mokesčiams 30 procentų nuo uždirbtų pajamų. Pasirinkus tokį variantą, pildant pajamų ir išlaidų žurnalą reikia pildyti tik informaciją apie pajamas.
• Pajamų ir išlaidų žurnalas privalo būti saugomas 10 metų. Todėl sumokėję mokesčius neskubėkite jo išmesti.
• Pateikti duomenis reikia iki paskutinės mėnesio dienos.
• Pajamos gali būti pripažįstamos dvejais būdais: pagal kaupimo arba pinigų apskaitos principą.
• Nesvarbu, kokį apskaitos principą pasirinksite, mokestinio laikotarpio pabaigoje turėsite atlikti inventorizaciją.
• Nepamirškite sudėti pajamų ir išlaidų skilčių duomenis, baigiantis mokestiniam laikotarpiui.

 

Kokiais atvejais galima nepildyti pajamų ir išlaidų žurnalo?

Kaip ir bet kurioje kitoje srityje, taip pat ir pajamų ir išlaidų žurnalo pildyme yra išimčių. Tam tikrais atvejais žurnalo galima ir nepildyti. Pavyzdžiui, jei naudojamas kasos aparatas. Tokiu atveju visa informacija yra fiksuojama ne pajamų ir išlaidų, o kasos aparato operacijų žurnale. Kitas atvejis - kai asmuo tvarko savo buhalteriją pagal dvejybinį įrašą. Tokiais atvejais galima iš apskaitos dokumentų nustatyti reikiamus duomenis.

Individualios veiklos pažymėjimas yra oficialus dokumentas, patvirtinantis individualios veiklos registravimą. Šis dokumentas yra išduodamas Lietuvos Respublikos Mokesčių inspekcijos (toliau - MR) teritorinėse skyriuose, o jo patikrinimui galite naudoti kelis metodus:

1. Patikrinti pažymėjimą internetu: MR svetainėje yra elektroninė pažymėjimo patikros sistema, kurioje galite patikrinti ar individualios veiklos pažymėjimas yra galiojantis. Tam reikia turėti pažymėjimo numerį ir asmens kodą arba įmonės kodą.

2. Patikrinti pažymėjimą tiesiogiai MR skyriuje: galite tiesiogiai apsilankyti MR skyriuje, kur buvo išduotas pažymėjimas, ir patikrinti, ar dokumentas yra autentiškas ir galiojantis.

3. Patikrinti pažymėjimą per LR valstybės portalą: LR valstybės portale taip pat yra pažymėjimo patikros sistema, kuri leidžia patikrinti pažymėjimą pagal asmens kodą arba įmonės kodą.

4. Patikrinti pažymėjimą per "Mano VMI" paslaugą: jei turite "Mano VMI" paskyrą, galite naudoti šią paslaugą patikrinti savo pažymėjimo galiojimą.

5. Kreiptis į MR arba įstaigas, kuriose reikalingas pažymėjimas: jei jums reikia patikrinti pažymėjimą bet kokioje institucijoje, galite paprašyti, kad jie patikrintų jūsų dokumentą arba kreiptis tiesiogiai į MR.

Rekomenduoju pasirinkti patogiausią patikros būdą, atsižvelgiant į jūsų situaciją ir galimybes.

Individualios veiklos kodai skiriasi pagal veiklos pobūdį ir pobūdžio kodai nustatomi Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pilnas individualios veiklos kodų sąrašas yra pateikiamas VMInformatika svetainėje, kuri yra Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninė informacinė sistema.

Norint pamatyti pilną sąrašą individualios veiklos kodų, galite atlikti šiuos žingsnius:

1. Aplankyti Valstybinės mokesčių inspekcijos svetainę: https://www.vmi.lt/cms/individualios-veiklos-kodai.

2. Paspausti "Individualios veiklos kodai" skiltyje esantį nuorodą "Pilnas kodų sąrašas".

3. Atsidariusioje puslapyje pamatysite pilną individualios veiklos kodų sąrašą.

Atkreipkite dėmesį, kad sąraše yra daugybė skirtingų kodų, todėl svarbu pasirinkti tinkamą kodą, atitinkantį jūsų planuojamą veiklą. Jei turite kokių nors klausimų dėl individualios veiklos registro, galite kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių arba konsultuotis su profesionalia teisine ar finansine konsultante.

Individuali veikla gali būti labai įvairi ir apimti įvairias veiklos sritis. Kai kurie pavyzdžiai individualios veiklos srityse apima:

1. Laisvai samdomas specialistas: Tai gali būti įvairios profesijos atstovai, tokie kaip rašytojai, dizaineriai, programuotojai, fotografai, konsultantai, buhalteriai ir kt. Jie teikia savo paslaugas įvairiems klientams arba bendradarbiauja su kitomis įmonėmis.

2. Prekyba: Asmuo gali prekiauti tam tikromis prekėmis ar paslaugomis, būdamas savarankiškas pardavėjas. Tai gali apimti prekybą internetu, ant turgaus, per namų pardavimus ir kt.

3. Sveikatingumo ar grožio specialistas: Asmuo gali būti fizinio aktyvumo treneris, masažo terapeutas, grožio specialistas, mokytojas ir kt. Jie gali teikti savo paslaugas klientams tiesiogiai arba nuomojantis patalpas.

4. Menininkas: Menininkai, tokie kaip dailininkai, skulptoriai, muzikantai ar aktoriai, gali vykdyti savo individualią veiklą, kurdami ir pardavinėdami savo kūrinius ar atlikdami pasirodymus.

5. Verslo konsultantas: Asmuo su specialiomis žiniomis ir patirtimi gali teikti konsultacines paslaugas įmonėms ar verslininkams, padedant jiems plėtoti veiklą, rasti efektyvesnes strategijas ir kt.

Svarbu pažymėti, kad individualios veiklos vykdytojas prisiima visą atsakomybę už savo verslo valdymą, finansus, marketingą ir teisinius klausimus. Individualios veiklos privalumas yra didesnis darbo laisvė ir galimybės kurti savo verslą pagal savo norus ir pomėgius, tačiau tai taip pat reiškia didesnį rizikos lygį ir atsakomybę už visus veiklos aspektus.


Lietuvoje individuali veikla susijusi su tam tikrais mokesčiais ir įsipareigojimais. Štai pagrindiniai mokesčiai, susiję su individualia veikla Lietuvoje:

1. Pajamų mokestis: Individuali veikla gali būti apmokestinama pajamų mokesčiu. Pajamų mokestis yra progresyvinis, tai reiškia, kad mokesčio tarifai priklauso nuo pelno dydžio. Mokesčio tarifai ir ribos reguliuojami įstatymais ir gali keistis nuo vienos mokesčių laikotarpio perėjimo prie kito.

2. Sveikatos draudimo įmokos: Individuali veikla vykdoma Lietuvoje, privalo būti registruota ir prisidėti prie valstybinio sveikatos draudimo fondo. Asmuo, dirbantis individualiai, turi sumokėti sveikatos draudimo įmokas, kurios yra skaičiuojamos procentine nuo pajamų.

3. Socialinio draudimo įmokos: Asmuo, vykdydamas individualią veiklą, taip pat privalo prisidėti prie socialinio draudimo sistemų. Tai apima įmokas pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms finansuoti.

4. PVM (Pridėtinės vertės mokestis): Jei individuali veikla apima prekybą ar teikiamas paslaugas, kurios yra apmokestinamos PVM, asmuo privalo registruotis PVM mokėtoju ir rinkti bei mokėti PVM valstybei.

5. Akcizai ir kitos mokesčių rūšys: Tam tikroms veiklos sritims, pvz., alkoholio, tabako gamybai ar transporto priemonėms, gali būti taikomi papildomi mokesčiai, pvz., akcizai arba automobilių registracijos mokesčiai.

Svarbu pažymėti, kad mokesčių tarifai ir taisyklės gali kisti, todėl būtina sekti naujausius teisės aktus ir konsultuotis su mokesčių konsultantais ar teisininkais, kad gautumėte tikslų ir aktualų informaciją apie individualios veiklos mokesčius Lietuvoje.

Individuali veikla ir verslo liudijimas yra du skirtingi būdai oficialiai užsiimti veikla ir registruoti verslą.

1. Individuali veikla: Individuali veikla yra paprasčiausias būdas oficialiai pradėti verslą Lietuvoje. Ją gali registruoti fizinis asmuo, norintis užsiimti ekonominės veiklos vykdymu. Individuali veikla yra individualaus verslo įmonės forma, kurioje asmuo savo vardu vykdo veiklą, o visas pelnas ir nuostoliai priklauso jam pačiam. Individuali veikla paprastai nereikalauja didelių pradinės investicijos ir sudaro galimybę pradėti veiklą greitai.

2. Verslo liudijimas: Verslo liudijimas yra kitas būdas oficialiai pradėti verslą Lietuvoje. Jis yra skirtas tam tikroms veiklos rūšims, kurios nėra individualios veiklos registruojamos veiklos sąraše. Pavyzdžiui, tai gali būti kosmetologo, buhalterio, asmens, teisininko ir kt. paslaugos. Verslo liudijimas leidžia fiziniam asmeniui registruoti veiklą be įmonės įsteigimo ir užsiimti tiksliai nurodyta veikla, kuri yra nurodyta liudijime. Verslo liudijimo turėtojas asmeniškai atsako už visus įsipareigojimus ir nuostolius, kurie atsiranda vykdydamas šią veiklą.

Pagrindinė skirtumas tarp individualios veiklos ir verslo liudijimo yra tas, kad individuali veikla yra įmonės forma, kurioje asmuo veiklą vykdo savo vardu ir turi daugiau laisvės ir atsakomybės. Verslo liudijimas yra daugiau susijęs su tam tikrų profesinių paslaugų teikimu ir reikalauja veiklos vykdymo pagal griežtas sąlygas, nustatytas įstatymuose.

Individualios veiklos ir verslo liudijimo mokesčiai Lietuvoje skiriasi, nes šie du verslo formos turi skirtingą apmokestinimo sistemą. Štai pagrindiniai mokesčiai, kurie paprastai taikomi šioms veiklos formoms:

1. GPM (gyventojų pajamų mokestis): Individualios veiklos vykdytojai privalo deklaruoti ir sumokėti GPM nuo savo gautų pajamų. GPM tarifai gali kisti priklausomai nuo pelno dydžio ir kitų veiksnių.

2. PSD (privalomoji socialinės draudimo įmoka): Tai privalomas mokėjimas, kuris finansuoja socialinę apsaugą, sveikatos apsaugą ir pensijas. PSD tarifai gali skirtis priklausomai nuo gautų pajamų ir kitų veiksnių.

3. VMI (valstybinio mokesčių inspektorato) administracinis mokestis: Tai fiksuota metinė suma, kurią reikia sumokėti VMI už individualios veiklos registraciją ir administravimą.

1. Verslo liudijimo mokestis: Tai fiksuota suma, kurią reikia sumokėti kasmet už verslo liudijimą, leidžiantį vykdyti konkretų veiklos rūšį. Verslo liudijimo mokestis priklauso nuo veiklos rūšies ir gali skirtis.

2. GPM ir PSD: Kai vykdote veiklą pagal verslo liudijimą, taip pat turite deklaruoti ir sumokėti GPM ir PSD nuo savo gautų pajamų. GPM ir PSD tarifai gali skirtis priklausomai nuo pelno dydžio ir kitų veiksnių.

Svarbu pažymėti, kad mokesčių tarifai ir taisyklės gali keistis ir gali būti priklausomos nuo individualaus verslo pobūdžio, pelno lygio, mokesčių lengvatų ir kitų veiksnių. Todėl rekomenduojama kreiptis į kompetentingą mokesčių konsultantą arba valstybinius institucijas, kad gautumėte tikslią informaciją apie mokesčių įsipareigojimus individualios veiklos ar verslo liudijimo atveju.

 

Registruotis PVM mokėtoju gali tekti šiais atvejais:

• Jei per 12 mėnesių planuojamos pajamos siekia 45 000 eurų ar daugiau, reikia iš karto registruotis PVM mokėtoju;
• PVM mokėtoju registruotis turi asmenys, kurie vieni arba kartu su kitais asmenimis kontroliuoja keletą juridinių asmenų, užsiimančių ekonomine veikla, ir jų pajamos per metus siekia daugiau nei 45 000 eurų.
• Tie, kurie per metus įsigyja prekių iš kitų valstybių narių, kurių suma viršija 14 000 eurų, turi registruotis PVM mokėtojais.

 

Ar verta registruotis PVM mokėtoju, jei to nereikalauja įstatymas?

Nors nemaža dalis smulkiųjų verslininkų keisčiausiais būdais bando išvengti prievolės tapti PVM mokėtojais, kai kurie savanoriškai registruojasi ir moka papildomus mokesčius. Kodėl? Tapimas PVM mokėtoju suteikia galimybę susigrąžinti dalį sumokėto PVM. Tačiau prieš nusprendžiant, ar verta registruotis PVM mokėtoju, turite sau atsakyti į šiuos klausimus:

• Ar pajusite PVM susigrąžinimo naudą? Pasitaiko, kad pajamos būna gerokai didesnės, nei sąnaudos, tačiau neviršija nurodytų sumų. Deja, bet tokiais atvejais nevisada apsimoka registruotis PVM mokėtoju.
• Kitas klausimas - ar jūsų tiekėjai yra PVM mokėtojai? Jei taip, tuomet be klausimo turite registruotis PVM mokėtoju. Tokiu atveju galėsite susigrąžinti PVM, kurį mokėjote už pirktas prekes.
• Atkreipkite dėmesį į tai, ar jūsų klientai yra PVM mokėtojai. Neretai PVM mokėtojai nori bendradarbiauti tik su PVM mokėtojais dėl aukščiau išvardintos priežasties. Daugelis PVM mokėtojų nori pasinaudoti galimybe susigrąžinti sumokėtą PVM, todėl tie, kurie atsisako savanoriškai tapti PVM mokėtojais, gali prarasti potencialius klientus.
• Nepamirškite prieš savanoriškai tampant PVM mokėtoju pasitarti su buhalteriu, ar dėl to nepadidės buhalterinės sąnaudos. PVM mokėtojams tenka ne tik kas mėnesį pateikti tam tikras deklaracijas, bet ir atsiranda PVM mokesčių pavedimai Valstybinei mokesčių inspekcijai.
• Įvertinkite tai, jog tapę PVM mokėtojais turėsite pakelti prekių ir paslaugų kainas. Ar tai neatbaidys klientų?
• Pasidomėkite, ar jūsų konkurentai yra PVM mokėtojai.

 

Jei Valstybinė mokesčių institucija jus patvirtino PVM mokėtoju, jūs privalote:

• Pradėti mokėti PVM;
• Pateikti PVM deklaracijas;
• Išrašyti klientams PVM sąskaitas-faktūras, o ne sąskaitas-faktūras;
• Išrašytas PVM sąskaitas-faktūras teikti Valstybinei mokesčių institucijai.

Verslo liudijimas

Individualios veiklos pažyma

Elektroninės individualios veiklos apskaitos privalumai

Šiuo atveju praktiškai visą darbą atlieka specialios tam pritaikytos programos. Todėl tereikia suvesti pagrindinius duomenis apie pajamas ir išlaidas. O tuomet net ir sąskaita faktūra sugeneruojama automatiškai. Kas labai naudinga bendradarbiaujant su tais pačiais klientais. Kadangi kiekvieną kartą nereikia iš naujo suvedinėti jų duomenų. Be to, visa ši informacija automatiškai perkeliama į pajamų išlaidų žurnalą. Todėl galima pamiršti ir apie jo pildymą.
 
Taigi, toks variantas yra nepalyginamas su savarankiška apskaita, ypač, jeigu tam naudojamos tradicinės popierinės formos. Kuriomis reikia pasirūpinti, jas pildyti ir tam sugaišti daugybę laiko. O kartu rizikuoti ir galimomis klaidomis ar netikslumais.
 

Paprastesnis deklaravimas ir mokesčių mokėjimas

Įprastu atveju reikėtų susumuoti visas gautas pajamas bei išlaidas, o tada apsiskaičiuoti, kokie turėtų būti mokami mokesčiai. Ką galima padaryti ir specialių skaičiuoklių pagalba, tačiau tai taip pat reikalauja nemažai laiko. O tuo tarpo elektroninės apskaitos programos suteikia galimybę viso to išvengti. Kadangi visi mokesčiai už tam tikrą periodą gali būti apskaičiuoti automatiškai. Taip pat yra ir tokių įrankių, kurie suteikia galimybę apmokėti mokesčius vos kelių mygtukų paspaudimu.
 

PVM niuansai

Per 12 mėnesių laikotarpį viršijus 45 tūkstančius Eurų pajamų automatiškai pasikeičia ir apskaita. Todėl vėl tenka susidurti su papildomais niuansais bei formalumais. Tačiau naudojantis elektroninėmis apskaitos programomis net ir šioje vietoje viskas bus paprasčiau. Kadangi tuomet bus galimybė pasinaudoti pakankamai paprasta PVM ribos skaičiuokle ir atitinkamai perskaičiuoti papildomų pajamų mokesčius.
 
Tad šiomis dienomis tikrai yra galimybių, kurios padės palengvinti individualios veiklos apskaitą ir pamiršti praktiškai visus su tuo susijusius rūpesčius. Tuo labiau, kad tą galima padaryti visiškai automatiškai ir savo laiką skirti gerokai svarbesnėms veikloms.

Individuali veikla pagal pažymą (IDV) yra vienas iš paprasčiausių ir greičiausiai įsteigiamų verslo formų. Tai asmeniškai vykdoma veikla, kai jūs veikiate kaip individualus verslininkas be atskiro teisinio subjekto statuso. Jūs esate asmuo, kuris vykdo veiklą ir atsako už visas finansines ir teisines įsipareigojimus. IDV tinka mažoms ir vidutinėms veikloms, kurios neturi didelių rizikos arba reikalauja minimalių investicijų.

Mažoji bendrija (MB) yra juridinis asmuo, kuris gali būti įsteigtas kelių asmenų, siekiančių bendrų verslo tikslų, pagal sutartį. MB turi atskirą juridinį subjekto statusą nuo jos įkūrėjų ir už tai atsako. Ji gali būti naudinga, jei planuojate ilgalaikę verslo veiklą, dirbate su kitais verslo partneriais arba norite apriboti savo asmeninę atsakomybę. MB gali būti naudinga verslui, kuris turi didesnę riziką arba reikalauja didesnių investicijų.

Individuali veikla pagal pažymą (IDV) - Kokie privalumai ir trūkumai?

Individuali veikla pagal pažymą (IDV) turi tam tikrus privalumus, trūkumus ir mokesčius. Štai keletas pagrindinių:

Privalumai IDV:
1. Paprastumas: IDV yra greičiausiai įsteigiamas verslo tipas, nes jums paprasčiausiai reikia gauti individualios veiklos pažymą ir pradėti veiklą. Nereikia sudaryti sudėtingų sutarčių arba registruoti atskiro juridinio subjekto.
2. Mažos administracinės išlaidos: IDV neturi specialių administracinių reikalavimų ir mokesčių įsipareigojimų, todėl administracinės išlaidos ir biurokratija yra mažesnės.
3. Asmeninė kontrolė: Kaip individualus verslininkas IDV, turėsite visą valdžią ir kontrolę dėl verslo veiklos priėmimo ir veiklos.
4. Didelė lankstumas: IDV leidžia jums pasirinkti savo darbo grafiką, klientus ir veiklos sritį. Jūs galite lengvai prisitaikyti prie verslo pokyčių ar asmeninių poreikių.

Trūkumai IDV:
1. Asmeninė atsakomybė: Kaip individualus verslininkas IDV, jūs atsakote už visas finansines ir teisines įsipareigojimus. Tai reiškia, kad jūs asmeniškai rizikuojate savo asmenine ir verslo turtine atsakomybe.
2. Ribotas verslo augimas: IDV gali būti ribotas didesnio verslo augimo požiūriu, nes jūs esate ribotas savo asmeninėmis galiomis ir ištekliais. Taip pat galėtų būti sunku gauti finansavimą iš investuotojų ar gauti paskolas.
3. Pajamų apmokestinimas: Pajamos, gautos iš IDV, paprastai apmokestinamos pagal asmeninės pajamų mokesčio normas. Tai reiškia, kad pajamos gali būti apmokestinamos aukštesne tarifa negu kai kurios kitos verslo formos.

Mažoji bendrija (MB) - Kokie privalumai ir trūkumai?

Mažoji bendrija (MB) taip pat turi savo privalumus, trūkumus. Štai keletas pagrindinių:

Privalumai MB:
1. Atskira juridinė asmenybė: MB yra atskiras juridinis subjektas nuo jos įkūrėjų. Tai reiškia, kad MB gali turėti savo turto, sudaryti sutartis, ieškoti finansavimo ir atsakyti už savo skolas ir įsipareigojimus. Tai suteikia apsaugą įkūrėjams nuo asmeninės atsakomybės.
2. Galimybė rinktis bendrą veiklos valdymą: MB gali būti įkūrimas su keliais nariais, kurie dalijasi atsakomybe ir valdymu. Tai leidžia bendradarbiauti su kitais verslo partneriais ir pasidalinti veiklos atsakomybe.
3. Pajamų apmokestinimo lankstumas: MB gali pasirinkti, kaip jos pajamos bus apmokestinamos. Tai gali būti pelno mokesčio tarifas arba asmeninės pajamų mokesčio tarifas, priklausomai nuo šalies ar regiono mokesčių nuostatų. Tai leidžia efektyviau valdyti mokesčius ir optimizuoti mokesčių įsipareigojimus.

Trūkumai MB:
1. Didėjanti administracinė našta: MB įkūrimas reikalauja daugiau administracinių procedūrų ir dokumentų palyginti su IDV. Tai gali apimti įregistruotą įsteigimo dokumentaciją, sąskaitų ataskaitas ir kitus privalomus dokumentus.
2. Didesnės finansinės atsakomybės rizika: Nors MB apsaugo įkūrėjus nuo asmeninės atsakomybės, jie vis tiek gali būti asmeniškai atsakingi už skolas ir įsipareigojimus, jei MB negali jų padengti. Tai gali paveikti jų asmeninį turtą ir finansinį stabilumą.
3. Apribojimas valdyme ir lankstume: MB gali turėti griežtesnius valdymo ir sprendimų priėmimo procesus dėl tarpusavio sutarčių ir susitarimų, kurie yra būtini bendrųjų narių sutarimui. Tai gali sumažinti verslo valdymo lankstumą.

Ši sąskaita faktūra nėra teisiškai privaloma mokėjimui, tačiau ji naudojama siekiant parodyti pirkėjui galutinį prekių ar paslaugų kainos ir sąlygų variantą ir suteikti jam aiškų apie tai, ką jis gali tikėtis gauti.

Išankstinės sąskaitos faktūros sudedamosios dalys gali apimti:

1. Pardavėjo informaciją: Įmonės pavadinimas, adresas, kontaktiniai duomenys.

2. Pirkėjo informaciją: Pirkėjo pavadinimas, adresas, kontaktiniai duomenys.

3. Išankstinės sąskaitos faktūros numerį ir datą: Unikalus numeris ir išdavimo data.

4. Prekių ar paslaugų aprašymas: Sąrašas prekių ar paslaugų, kurios bus tiekiamos arba teikiamos, kartu su kiekiais, vieneto kainomis ir bendromis sumomis.

5. Sumos ir valiutos: Išreikštos visos sumos ir valiutos, į kurias būtų atsiskaitoma už prekes ar paslaugas.

6. PVM (pajamų mokesčio) informacija: Jei taikoma, nurodomas PVM tarifas ir suma.

7. Mokėjimo sąlygos: Nurodoma, per kiek laiko turėtų būti sumokėta išankstinė sąskaita faktūra, ir nurodomos priimamos mokėjimo būdai.

8. Kita informacija: Bet kokia papildoma informacija ar pastabos dėl sandorio, pristatymo ar kitų sąlygų.

Išankstinės sąskaitos faktūros naudojamos daugeliu situacijų, pavyzdžiui:

- Tarptautinė prekyba: Prieš siunčiant prekes tarptautiniu mastu, pirkėjui gali būti išduodama išankstinė sąskaita faktūra, kad būtų aiškiai nurodytos galutinės kainos ir sąlygos.

- Customs Clearance: Prieš krovinio muitinėje deklaravimą, išankstinė sąskaita faktūra gali būti naudinga muitinės procedūroms palengvinti.

- Dideli projektai: Įmonės gali naudoti išankstinę sąskaitą faktūrą kaip pagrindą sudaryti susitarimus dėl didelių projektų ir prekių tiekimo.

- Paslaugos su ilgu atliekamuoju terminu: Kai teikiama paslauga, kuri trunka ilgai, išankstinė sąskaita faktūra gali būti išduodama kaip vienas iš pirmųjų žingsnių, nurodant paslaugos apimtį ir kainą.

Išankstinė sąskaita faktūra yra svarbi priemonė užtikrinant abiejų šalių supratimą dėl prekių ir paslaugų tiekimo sąlygų, tačiau ji nėra teisiškai privaloma mokėjimui.

Antikinėje pasaulio istorijoje buvo panašių dokumentų, nors jie neturėjo tokio pačio formalumo ir struktūros kaip šiuolaikinės sąskaitos faktūros. Senovės Mesopotamijoje, Egipte ir Graikijoje buvo rašomųjų dokumentų, į kuriuos buvo įrašomos prekių ir paslaugų mainų sąlygos bei kiekiai. Tačiau tai buvo daug mažiau standartizuoti ir organizuoti negu šiuolaikinės sąskaitos faktūros.

Šiuolaikinė sąskaitos faktūros formos ir principai pradėjo formuotis su prekybos plėtra, ypač nuo pramonės revoliucijos ir verslo komercinės veiklos augimo XIX a. antroje pusėje. Didėjantis prekių ir paslaugų srautas, ypač tarp įmonių ir tarpvalstybinėje prekyboje, reikalavo aiškumo ir standartizacijos. Tai atvedė prie poreikio oficialiai dokumentuoti pardavimus, mokėjimus ir sandorius.

XX a. pradžioje sąskaitos faktūros jau buvo dažnai naudojamos komercinėje praktikoje, ir daugelyje šalių jos pradėjo turėti tam tikras bendras formos ir turinio reikalavimus. Su technologinės plėtros ir kompiuterizuotų finansų valdymo sistemų atsiradimu, procesas buvo dar labiau optimizuotas.

Šiandien sąskaitos faktūros yra standartinės ir oficialios finansinės priemonės, kurios naudojamos visose verslo srityse ir padeda užtikrinti taisyklingą prekių ir paslaugų mainą bei finansinę apskaitą.

 Ji atšaukia ar koreguoja dalį ar visą pradinę sąskaitą faktūrą dėl tam tikrų priežasčių, tokios kaip prekių grąžinimas, paslaugų klaidingas apskaičiavimas, nuolaidos ir kt. Kreditinė sąskaita faktūra padeda išvengti klaidingų skaičiavimų ir užtikrinti teisingus finansinius įrašus tiek pardavėjui, tiek pirkėjui.

Kreditinės sąskaitos faktūros sudedamosios dalys paprastai apima:

1. Sąskaitos faktūros numerį ir datą: Nurodomas pradinės sąskaitos faktūros numeris ir išdavimo data.

2. Pirkėjo ir pardavėjo informaciją: Pirkėjo ir pardavėjo įmonių pavadinimai, adresai ir kontaktinė informacija.

3. Priežastis: Detalus paaiškinimas, kodėl išduodama kreditinė sąskaita faktūra. Pavyzdžiui, tai gali būti prekių grąžinimas, klaidingas apskaičiavimas, nuolaida ir pan.

4. Pakeitimo detalės: Pateikiamos informacijos apie tai, ką tiksliai keičia kreditinė sąskaita faktūra. Tai gali būti sumos sumažinimas ar padidinimas, prekių ar paslaugų pakeitimai ir t. t.

5. PVM (pajamų mokesčio) informacija: Nurodomas PVM suma, jei taikoma.

6. Naujos sumos apskaičiavimas: Jei kreditinė sąskaita faktūra keičia pradinę sumą, naujoji suma (priklauso nuo keitimo pobūdžio) yra pateikiama kartu su PVM (jei taikoma).

7. Kreditinės sąskaitos faktūros numerį ir datą: Svarbu, kad kreditinės sąskaitos faktūros numeris ir išdavimo data būtų aiškiai pateikti.

8. Pardavėjo parašas: Pardavėjo arba įgalioto asmens parašas ir pavadinimas.

Kreditinės sąskaitos faktūros naudojamos, kai reikia ištaisyti klaidas, grąžinti prekes ar paslaugas, taikyti papildomas nuolaidas arba vykdyti bet kokias kitas pakeitimo procedūras. Jos padeda užtikrinti taisyklingus finansinius įrašus, sumažinti nesusipratimus tarp šalių ir išlaikyti aiškumą verslo transakcijų metu.

Tai svarbus dokumentas tiek verslui, tiek finansinei apskaitai. Sąskaita faktūra turėtų būti išduodama kiekvieną kartą, kai vyksta prekių pardavimas ar paslaugų teikimas, ir ji padeda užtikrinti aiškią komunikaciją tarp šalių ir atitinkamą mokėjimų tvarką.

Svarbiausios sąskaitos faktūros sudedamosios dalys yra:

1. Pavadinimas ir kontaktinė informacija: Įmonės pavadinimas, adresas, telefonas, el. paštas ir, jei yra, internetinė svetainė.

2. Sąskaitos numeris ir data: Unikalus numeris, kuris padeda identifikuoti sąskaitą faktūrą, ir išdavimo data.

3. Pirkėjo informacija: Pirkėjo įmonės pavadinimas ir kontaktinė informacija.

4. Prekių ar paslaugų aprašymas: Kiekvienos prekės ar paslaugos pavadinimas, kiekis, vieneto kaina ir bendra suma.

5. PVM (pajamų mokesčio) informacija: Jei taikomas, nurodomas PVM tarifas, PVM suma ir bendra suma su PVM.

6. Apmokėjimo sąlygos: Nurodoma, per kiek laiko turėtų būti sumokėta sąskaita faktūra, ir nurodomos priimamos mokėjimo būdai.

7. Pristatymo informacija: Jei taikoma, nurodoma prekių ar paslaugų pristatymo data, vieta ir sąlygos.

8. Mokėjimo gavimo informacija: Banko sąskaitos numeris arba kitos mokėjimo gavimo informacijos detalės.

9. Pardavėjo parašas: Pardavėjo arba įgalioto asmens parašas ir pavadinimas.

Svarbūs sąskaitos faktūros aspektai:

- Teisės aktų atitikimas: Sąskaitos faktūra turi atitikti vietinius ir tarptautinius teisės aktus dėl faktūrų išdavimo ir mokesčių pritaikymo.

- Finansinės apskaitos tikslas: Sąskaitos faktūros naudojamos finansinei apskaitai, siekiant sekti pardavimų ir mokėjimų srautus, apskaičiuoti mokesčius ir kt.

- Mokėjimų dokumentacija: Sąskaita faktūra yra pagrindas mokėjimo atlikimui. Pirkėjai dažnai remiasi sąskaita faktūra, kad galėtų patvirtinti gautas paslaugas ar prekes ir pradėti mokėjimo procesą.

- Teisinis įrodymas: Sąskaita faktūra taip pat gali būti naudinga teisiniais tikslais, jei kyla ginčų ar nesutarimų dėl pardavimų ar mokėjimų.

Dėl šių ir kitų priežasčių sąskaita faktūra yra esminis dokumentas verslo procese ir padeda užtikrinti skaidrumą, teisėtumą ir tvarkingą finansinę apskaitą.

Laisva forma bei svarbiausi duomenys

Kada išrašoma PVM sąskaita faktūra?

 

Norint išrašyti sąskaitą-faktūrą, reikia pateikti šiuos duomenis:

• Apskaitos dokumento pavadinimą. Tai gali būti sąskaita-faktūra, PVM sąskaita-faktūra, kreditinė arba išankstinė sąskaita.
• Įrašyti apskaitos dokumento datą. Nepamirškite, kad data yra labai svarbi rekvizitų dalis, kurios negalima taisyti.
• Dokumentus turi turėti unikalų numerį, dažniausiai tai raidžių ir skaičių kombinacija.
• Pardavėjo rekvizitai. Nesvarbu, paslaugas parduodate kaip fizinis ar juridinis asmuo, būtinai turite pateikti asmens rekvizitus. Jei esate fizinis asmuo, tuomet parašykite savo vardą, pavardę, individualios veiklos numerį bei sąskaitą, į kurią klientas turės pervesti pinigus. Nepamirškite įtraukti kontaktinius duomenis, pavyzdžiui, telefono numerį. Jei esate juridinis asmuo, tuomet pateikite juridinio asmens rekvizitus.
• Pateikite pirkėjo duomenis. Jei pirkėjas yra fizinis asmuo, įrašykite vardą, pavardę bei kontaktinius duomenis. Jei fizinis asmuo yra PVM mokėtojas, nepamirškite įrašyti PVM mokėtojo kodo.
• Turi būti nurodyti mato vienetai, prekės ar paslaugos kaina bei bendra suma.

 

Tie patys duomenys bus reikalingi ir sąskaitos-faktūros, ir PVM sąskaitos-faktūros išrašymui. Sąskaitą-faktūrą išrašyti būtina bet kokia verslo forma besiverčiantiems asmenims, išskyrus tiems, kurie dirba pagal verslo liudijimą.

 

Kaip elgtis, jei fizinis asmuo neprašo sąskaitos-faktūros?

Pasitaiko, jog fiziniai asmenys neprašo sąskaitos-faktūros. Ar tai reiškia, jog tuomet sąskaitos-faktūros išrašyti nebūtina? Deja, bet ne. Net ir tuomet, kai asmuo nepageidauja gauti sąskaitos-faktūros, vis tiek turite ją išrašyti ir užpildyti apskaitos žurnalą.

 

Sąskaita-faktūra turi būti išrašoma dviem egzemplioriais

Nepamirškite, kad sąskaitą-faktūrą turi turėti ne tik klientas, bet ir jūs. Nesvarbu, ar esate PVM mokėtojas, ar ne, vis tiek turite kaupti sąskaitas-faktūras ir vesti apskaitos žurnalą.

 

Kaip išrašyti sąskaitą-faktūrą greičiau?

Jei nenorite rašydami sąskaitą-faktūrą sugaišti daug laiko, patariame pasiruošti šabloną. Tokiu būdu galėsite tik pakeisti pirkėjo ir užsakymo duomenis. Tai ne tik padės sutaupyti laiką, bet ir sąskaitos-faktūros išrašymas bus kur kas paprastesni

 

Kaip turi atrodyti sąskaita-faktūra?

Nėra vieno šablono, pagal kurį visi turi išrašyti sąskaitą-faktūrą. Ji gali ir turi būti unikali. Kiekvienas verslininkas gali pasirinkti skirtingą šriftą ir pan. Kai kurie sąskaitų-faktūrų išrašymui skiria daugiau laiko ir padaro jas kuo unikalesnes. Visgi tai nėra būtinybė. Klientams svarbiausia, jog sąskaita-faktūra būtų tvarkinga ir aiški. Jei norite, jog sąskaita-faktūra neatrodytų neprofesionali, skirkite laiko ir kiekvieną kartą prieš išsiųsdami ją klientui, patikrinkite, ar visi duomenys pateikti teisingai. Pasitaiko, jog vėliau kliento buhalteriams tenka susisiekti su asmeniu, išrašiusiu sąskaitą, kad galėtų pasitikslinti duomenis. Tai ne tik atima kliento, bet ir jūsų laiką.

 

Nepamirškite, jog profesionalioje sąskaitoje-faktūroje būtinai turi būti įterptas logotipas. Žinoma, to nereikalauja įstatymas, tačiau tokiu būdu ne tik sąskaita-faktūra atrodys profesionalesnė, bet ir padėsite klientui jus labiau įsiminti. Tam tikra prasme, tai savotiška reklama.

 

Kas turi būti įtraukta į sąskaitą-faktūrą?

Dokumente turi būti nurodyti šie duomenys:

• Dokumente turi būti nurodytas pavadinimas.
• Data, kada buvo išrašyta ir išsiųsta sąskaita-faktūra. Norint išvengti neaiškumų, patariama įvesti ir datą, kuri žymėtų iki kada reikia apmokėti sąskaitą-faktūrą.
• Pardavėjo asmeniniai duomenys. Fiziniai asmenys turi pateikti savo vardą, pavardę, individualios veiklos kodą bei kontaktinius duomenis, juridiniai asmenys turi pateikti juridinio asmens rekvizitus.
• Dokumente turi būti nurodyti pirkėjo duomenys. Jei pirkėjas nenori pateikti savo asmeninių duomenų, pavyzdžiui, asmens kodo, gyvenamosios vietos, užtenka nurodyti vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.
• Turi būti nurodytos prekės ar paslaugos, už kurias moka pirkėjas. Dokumente turi būti nurodyti ne tik prekių ar paslaugų pavadinimai, bet ir mato vienetai, kaina ir suma.
• Paskutinėje skiltyje turi būti nurodytas asmuo, išrašęs sąskaitą-faktūrą, bei asmuo, kuris priėmė sąskaitą-faktūrą.

Jei asmenys nenaudoja kasos aparato, turi išrašyti apskaitos dokumentą. Dažniausiai naudojama standartinė, PVM, išankstinė ir kreditinė sąskaita-faktūra. Apžvelkite visas ir nuspręskite, kuri iš jų yra jums tinkamiausia.

 

Sąskaita-faktūra

Sąskaitą-faktūrą dažniausiai renkasi individualia veikla užsiimantys asmenys, kurie nėra PVM mokėtojai. Ja yra įforminamas prekių arba paslaugų pardavimas. Sąskaitoje-faktūroje reikia nurodyti šiuos duomenis:

• Dokumento pavadinimas.
• Sąskaitos-faktūros serija ir numeris.
• Sąskaitos-faktūros išrašymo data. Galite pridėti ir datą, nurodančią iki kada reikia sumokėti nurodytą sumą.
• Pardavėjo duomenys. Fiziniai asmenys turi nurodyti vardą, pavardę, individualios veiklos pažymos numerį bei kontaktinius duomenis. Juridiniams asmenims reikia nurodyti visus rekvizitus, įskaitant ir teisinę formą.
• Būtina įtraukti atsiskaitomosios sąskaitos numerį, kur pirkėjas turės pervesti nurodytą sumą.
• Pirkėjo duomenys. Tai gali būti tiek fizinio, tiek juridinio asmens duomenys.
• Prekių ar paslaugų pavadinimas, kiekis, kaina bei bendra suma.

 

Sąskaitą-faktūrą reikia išrašyti dviem egzemplioriais. Vienas lieka jums, o kitas turi būti pristatytas pirkėjui. Kadangi tai oficialus dokumentas, jis būtinai turi būti įtrauktas į pajamų ir išlaidų žurnalą.

 

PVM sąskaita-faktūra

PVM sąskaitą-faktūrą turi išrašyti PVM mokėtojai. Tai taip pat oficialus dokumentas, todėl jis turi būti įtrauktas į apskaitą. PVM sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodomi tie patys duomenys, kaip ir standartinėje sąskaitoje-faktūroje. Tik papildomai turi būti nurodyti keli duomenys:

• PVM mokėtojo kodas.
• Suma turi būti nurodyta ir be, ir su PVM.

 

Išankstinė sąskaita-faktūra

Išankstinė sąskaita-faktūra nėra oficialus dokumentas, tai tiesiog laisvos formos susitarimas, įtvirtinantis išankstinį apmokėjimą. Išankstinėje sąskaitoje-faktūroje gali būti nurodyta apmokėti dalinę arba visą sumą už parduodamas prekes ar paslaugas. Dažniausiai ji siunčiama pirkėjams, norint apsidrausti ir įsitikinti, kad už prekes ar paslaugas bus tikrai apmokėta. Kai pirkėjas apmoka sąskaitą, pardavėjas gali išsiųsti prekes ar pradėti atlikti paslaugas. Išankstinėje sąskaitoje-faktūroje turi būti pateikti duomenys, kaip ir standartinėje sąskaitoje-faktūroje. Kai darbai atlikti, išsiunčiama sąskaita-faktūra arba PVM sąskaita-faktūra.

 

Kreditinė sąskaita-faktūra

Kreditinė sąskaita-faktūra yra oficialus dokumentas, skirtas pakoreguoti standartinę ar PVM sąskaitą-faktūrą. Ją gali tekti išrašyti šiais atvejais:

• Keitėsi prekių ar paslaugų kiekis arba kaina.
• Keitėsi PVM tarifas.
• Taisomos aritmetinės klaidos, kurios buvo padarytos sąskaitoje-faktūroje.
• Buvo grąžinta dalis ar visos prekės.
• Buvo atsisakyta paslaugų.
• Buvo suteiktos nuolaidos.

 

Norint teisingai išrašyti kreditinę sąskaitą-faktūrą, jums reikės pateikti šiuos duomenis:

• Nurodyti, jog tai kreditinė sąskaita-faktūra, tęsiant standartinę numeraciją.
• Pateikti sąskaitos išrašymo datą;
• Nurodyti savo ir pirkėjo rekvizitus, kurie sutampa su koreguojamos standartinės ar PVM sąskaitos-faktūros rekvizitais.
• Reikia nurodyti sumą, kuri buvo grąžinta. Suma turi būti pateikta su minuso ženklu.
• Turi būti nurodyta kreditinės sąskaitos-faktūros priežastis.

Kadangi individuali veikla yra verslo forma, ji taip pat gali reikalauti sąskaitų faktūrų išdavimo. Individuali veikla yra verslas, kuris yra vykdomas individualiai, o ne kaip juridinio asmens dalis. Todėl, jei individualus verslininkas prekiauja ar teikia paslaugas, yra rekomenduojama, kad jis naudotų sąskaitų faktūras.

Sąskaita faktūra gali padėti individualiam verslininkui tvarkyti savo finansus, nes šiame dokumente yra pateikta informacija apie sandorio kainą, mokėjimo terminus, prekes ar paslaugas ir jų kiekius. Tai gali padėti sekti pajamas ir išlaidas, taip pat apskaičiuoti pelną ar nuostolius.

Be to, sąskaita faktūra yra svarbi mokesčių mokėjimo proceso dalis. Kai individualus verslininkas gauna užsakymą ir išduoda sąskaitą faktūrą, jis turi mokėti mokesčius už gautus pajėgumus. Sąskaitos faktūros yra naudojamos kaip pagrindas mokesčių mokėjimams, todėl svarbu turėti tinkamai užpildytas sąskaitas faktūras.

Todėl, tinkamai išduodama ir apdorojama sąskaita faktūra yra būtina individualios veiklos dalis. Tai padės individualiam verslininkui geriau tvarkyti finansus ir mokesčių mokėjimo procesą, taip pat suteikia klientui oficialų dokumentą apie sandorio detales ir kainą. Tai gali padėti sukurti tvirtas verslo ryšius ir sėkmingai plėsti savo verslą.

1. Paprasta sąskaita faktūra - tai paprastai yra tinkama individualioms veikloms, kurios nereikalauja griežto sąskaitų faktūrų režimo. Paprasta sąskaita faktūra gali būti sudaryta ranka arba naudojant specializuotas programas.

2. PVM sąskaita faktūra - jei jūsų individuali veikla yra PVM mokėtoja, tuomet reikės sudaryti PVM sąskaitas faktūras, kuriose yra nurodoma PVM suma. Šios sąskaitos faktūros yra reikalingos, kad galėtumėte gauti PVM grąžinimą arba atsiskaityti su PVM mokėtojais.

3. Sąskaita faktūra išankstiniam apmokėjimui - jei jūsų individuali veikla apima išankstinio apmokėjimo priėmimą už paslaugas ar prekes, tuomet reikės sudaryti sąskaitas faktūras išankstiniam apmokėjimui. Šios sąskaitos faktūros yra svarbios, kad galėtumėte atlikti apskaitą ir tvarkyti savo finansus.

Taigi, pasirinkti tinkamą sąskaitos faktūros tipą priklauso nuo jūsų individualios veiklos pobūdžio ir konkrečių poreikių. Būtina atsižvelgti ir į teisinius reikalavimus, kad būtų išvengta nesusipratimų su mokesčių institucijomis. Jei turite klausimų, geriausia kreiptis į profesionalų apskaitos specialistą, kad padėtų jums pasirinkti tinkamą sąskaitos faktūros tipą ir atlikti apskaitos reikalus.

1. Greitis ir patogumas: Elektroninio sąskaitų išrašymo procesas yra daug greitesnis nei tradicinis, ranka rašytų sąskaitų išrašymas. Tai ypač svarbu, jei turite daugybę sąskaitų, kurias reikia išrašyti ir išsiųsti.

2. Ekonominumas: Sąskaitų išrašymas internetu dažniausiai yra pigesnis nei tradicinis sąskaitų išrašymas. Tai gali padėti sutaupyti pinigų, ypač jei turite daugybę sąskaitų, kurių reikia išrašyti ir išsiųsti.

3. Mažiau klaidų: Sąskaitų išrašymas internetu dažniausiai yra patikimesnis ir mažiau klaidų. Tai ypač svarbu, jei turite daugybę sąskaitų, kurias reikia išrašyti ir išsiųsti, nes klaidų kiekis gali daug kartų padidinti procesų trukmę ir sukelti nesklandumų su klientais.

4. Geriau organizuotas sąskaitų valdymas: Elektroninio sąskaitų išrašymo programos gali suteikti galimybę lengvai organizuoti ir stebėti savo sąskaitų srautus, o tai yra ypač svarbu didelėms įmonėms, turinčioms daugybę sąskaitų.

5. Sutaupomas laikas: Sąskaitų išrašymas internetu gali padėti sutaupyti laiko ir išlaisvinti darbuotojų jėgas, kurie gali būti skirti kitoms svarbioms užduotims.

6. Prieinamumas ir lankstumas: Elektroninio sąskaitų išrašymo programos yra prieinamos iš bet kurio interneto prietaiso, taigi galite išrašyti sąskaitas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.

Visi šie privalumai gali padėti pagerinti verslo procesus ir padidinti efektyvumą, todėl daugelis įmonių pasirenka elektroninį sąskaitų išrašymą kaip patikimą ir ekonomišką būdą valdyti savo sąskaitas.

Sąskaitų faktūrų tipai gali skirtis priklausomai nuo šalių ir verslo praktikos, tačiau štai keletas pagrindinių sąskaitų faktūrų tipų:

1. Paprasta sąskaita faktūra: Tai standartinis sąskaitos faktūros tipas, kuriame pateikiama informacija apie pardavimo ar paslaugų teikimo transakciją. Paprastoje sąskaitoje faktūroje įprastai nurodomas pardavėjo ir pirkėjo pavadinimas, adresas, sąskaitos numeris, transakcijos data, prekių ar paslaugų aprašymas, kiekis, kaina, taip pat mokesčių ir visos sumos skaičiavimas.

2. PVM sąskaita faktūra: Ši sąskaitos faktūros forma naudojama kai kuriose šalyse, kur PVM (paskirstytasis Pridėtinės vertės mokestis) yra taikomas. PVM sąskaitoje faktūroje papildomai nurodomas PVM tarifas, mokesčio suma ir bendra suma su įtrauktu PVM.

3. Kreditinė sąskaita faktūra: Šis tipas naudojamas taisyti ankstesnes sąskaitas faktūras, kai reikia pakeisti jų turinį arba ištaisyti klaidas. Koreguojamojoje sąskaitoje faktūroje nurodomi korekcijos priežastis, originalios sąskaitos faktūros numeris, taip pat atitinkamos prekės ar paslaugos pakeitimai ir naujos sumos.

4. Išankstinė sąskaita faktūra: Šis tipas naudojamas, kai pirkėjas moka avanso sumą už prekes ar paslaugas, kurios dar nebuvo pristatytos arba įvykdytos. Avanso sąskaitoje faktūroje nurodoma avanso suma, likutis, išankstinio mokėjimo datos ir sąlygos.

5. Proformos sąskaita faktūra (važtaraštis): Tai preliminarus sąskaitos faktūros dokumentas, kuris išduodamas prieš prekių ar paslaugų pristatymą arba pirkimo sutarties sudarymą. Proformos sąskaitoje faktūroje pateikiamos išankstinės sąlygos, tokios kaip prekių ar paslaugų kaina, kiekis, taip pat bendra suma.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad sąskaitos faktūrų tipai gali skirtis priklausomai nuo šalių teisinių reikalavimų ir įmonės praktikos, todėl gali būti kitų tipų, kurie nėra išvardinti čia. Įmonės turėtų vadovautis savo šalies teisės aktais ir rekomendacijomis dėl sąskaitų faktūrų rengimo.

Norint parengti paprastą sąskaitą faktūrą, yra keletas svarbių dalykų, kuriuos reikėtų žinoti ir įtraukti į sąskaitą faktūrą. Štai pagrindiniai elementai, kuriuos būtina įtraukti:

1. Pardavėjo informacija: Įrašykite pardavėjo pavadinimą, adresą, įmonės registracijos numerį (jei taikoma), PVM mokėtojo identifikacinį numerį (jei taikoma) ir kontaktinius duomenis.

2. Pirkėjo informacija: Įrašykite pirkėjo pavadinimą, adresą ir kontaktinius duomenis. Taip pat galite įtraukti pirkėjo įmonės registracijos numerį arba kitą identifikacinį numerį, jei taikoma.

3. Sąskaitos faktūros numeris: Priskirkite unikalų sąskaitos faktūros numerį, kuris padės identifikuoti ir sekti konkrečią transakciją. Numeris turi būti aiškiai matomas ir lengvai suprantamas.

4. Sąskaitos faktūros data: Nurodykite sąskaitos faktūros išrašymo datą. Tai yra data, kai sąskaita faktūra yra parengta ir išsiųsta pirkėjui.

5. Prekių ar paslaugų aprašymas: Pateikite aiškų ir išsamų aprašymą apie pardavimo ar paslaugų teikimo transakciją. Įrašykite prekių ar paslaugų pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vienetinę kainą ir bendrą sumą.

6. Sumos ir mokesčiai: Pateikite prekių ar paslaugų kainą, taikomus mokesčius (jei taikoma) ir bendrą sumą. Jei taikomas PVM, nurodykite PVM tarifą ir pridėtinės vertės mokesčio sumą atskirai nuo bendros sumos.

7. Mokėjimo sąlygos: Nurodykite mokėjimo sąlygas, tokius kaip terminas, išankstinio mokėjimo reikalavimai arba bet kokie kitos sutartos sąlygos.

8. Pardavėjo parašas ir data: Sąskaitos faktūrą turėtų pasirašyti pardavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Nurodykite datos, kada sąskaita faktūra buvo pasirašyta.

Šie punktai padės jums pradėti parengti paprastą sąskaitą faktūrą.

PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie pardavimo ar paslaugų teikimo transakciją ir taikomas Paskirstytasis Pridėtinės Vertės Mokestis (PVM). Norint parengti PVM sąskaitą faktūrą, būtina žinoti šiuos svarbius dalykus:

1. Pardavėjo informacija: Įrašykite pardavėjo pavadinimą, adresą, įmonės registracijos numerį ir PVM mokėtojo identifikacinį numerį. Šie duomenys yra būtini, kad pirkėjas galėtų atlikti PVM tikrinimą.

2. Pirkėjo informacija: Įrašykite pirkėjo pavadinimą, adresą ir, jei taikoma, jo įmonės registracijos numerį arba kitą identifikacinį numerį.

3. Sąskaitos faktūros numeris: Priskirkite unikalų sąskaitos faktūros numerį, kuris padės identifikuoti ir sekti konkrečią transakciją. Numeris turi būti aiškiai matomas ir lengvai suprantamas.

4. Sąskaitos faktūros data: Nurodykite sąskaitos faktūros išrašymo datą. Tai yra data, kai sąskaita faktūra yra parengta ir išsiųsta pirkėjui.

5. Prekių ar paslaugų aprašymas: Pateikite aiškų ir išsamų aprašymą apie pardavimo ar paslaugų teikimo transakciją. Įrašykite prekių ar paslaugų pavadinimus, kiekius, matavimo vienetus, vienetinę kainą ir bendrą sumą.

6. Sumos ir mokesčiai: Pateikite prekių ar paslaugų kainą, taikomus PVM tarifus ir pridėtinės vertės mokesčio sumas. PVM yra mokesčio suma, kuri taikoma prekėms ar paslaugoms pagal vietinės šalies mokesčių įstatymus. PVM tarifas gali skirtis priklausomai nuo šalies ir prekių ar paslaugų kategorijos.

7. Mokėjimo sąlygos: Nurodykite mokėjimo sąlygas, tokius kaip terminas, išankstinio mokėjimo reikalavimai arba bet kokie kitos sutartos sąlygos.

8. Pardavėjo parašas ir data: Sąskaitos faktūrą turėtų pasirašyti pardavėjas arba jo įgaliotas asmuo. Nurodykite datos, kada sąskaita faktūra buvo pasirašyta.

Kalbant apie mokesčius, kuriuos reikia mokėti PVM sąskaitos faktūros atveju, pagrindinis mokesčio elementas yra pridėtinės vertės mokeštis (PVM). PVM yra taikomas prekėms ir paslaugoms, kurių pardavimai yra apmokestinami šalyje, kurioje vykdoma transakcija. PVM tarifas gali skirtis priklausomai nuo šalies ir prekių ar paslaugų kategorijos.

PVM suma yra skaičiuojama remiantis bendra pardavimo suma ir taikytu PVM tarifu. PVM tarifas paprastai nurodomas procentais ir priklauso nuo vietinės šalies įstatymų. PVM suma yra pridedama prie bendros pardavimo sumos ir iš viso sudaro suma, kurią pirkėjas turi sumokėti.

Svarbu suprasti, kad PVM sąskaitos faktūros reikalavimai ir PVM tarifai gali skirtis priklausomai nuo šalies ir vietinės mokesčių teisės. Todėl rekomenduojama pasitarti su mokesčių ar teisės ekspertais, kad užtikrintumėte teisėtą ir tinkamą PVM sąskaitos faktūros sudarymą ir mokesčių apskaitą.

Kreditinė sąskaita faktūra yra dokumentas, kuris naudojamas koreguoti ankstesnią sąskaitą faktūrą. Ji leidžia ištaisyti klaidas, pakeisti kiekius, sumažinti arba grąžinti sumas ir atlikti kitas korekcijas. Kai reikia išleisti kreditinę sąskaitą faktūrą, būtina žinoti šiuos svarbius dalykus:

1. Pardavėjo informacija: Įrašykite pardavėjo pavadinimą, adresą, įmonės registracijos numerį ir PVM mokėtojo identifikacinį numerį. Šie duomenys turi būti tokie patys kaip ir originalioje sąskaitoje faktūroje, kurią reikia koreguoti.

2. Pirkėjo informacija: Įrašykite pirkėjo pavadinimą, adresą ir, jei taikoma, jo įmonės registracijos numerį arba kitą identifikacinį numerį. Taip pat nurodykite originalios sąskaitos faktūros numerį, kurį reikia koreguoti.

3. Kreditinės sąskaitos faktūros numeris: Priskirkite unikalų kreditinės sąskaitos faktūros numerį, kuris padės identifikuoti ir sekti korekciją. Numeris turi būti skirtingas nuo originalios sąskaitos faktūros.

4. Kreditinės sąskaitos faktūros data: Nurodykite kreditinės sąskaitos faktūros išrašymo datą. Tai yra data, kai kreditinė sąskaita faktūra yra parengta ir išsiųsta pirkėjui.

5. Originalios sąskaitos faktūros informacija: Pateikite informaciją apie originalią sąskaitą faktūrą, kurią reikia koreguoti. Nurodykite originalios sąskaitos faktūros numerį, datą ir visus reikiamus detalės, kurias reikia koreguoti.

6. Kreditavimo priežastis ir korekcijos aprašymas: Pateikite aiškų paaiškinimą, kodėl kreditinė sąskaita faktūra yra išleidžiama ir kokia konkrečiai korekcija atliekama. Aprašykite pakeitimus, klaidas arba korekcijas, kurios turi būti atliktos.

7. Kredituojamos sumos: Nurodykite sumas, kurios yra kredituojamos, t.y. sumažinamos arba grąžinamos pirkėjui. Tai gali apimti sumažintą pardavimo sumą, grąžinamas sumas, sumažintą PVM ir kt.

8. Taikomi mokesčiai: Kreditinės sąskaitos faktūros atveju taikomi tokie mokesčiai kaip PVM ir, priklausomai nuo šalies įstatymų, galbūt kiti mokesčiai arba tarifai. Mokesčių taikymas priklauso nuo konkrečios situacijos ir vietinių teisės aktų.

Svarbu paminėti, kad kreditinės sąskaitos faktūros reikalavimai ir taikomi mokesčiai gali skirtis priklausomai nuo šalies teisės aktų ir verslo praktikos.

Todėl kažkokio vieno privalomo šablono nėra ir galima naudotis tiek kažkokiu pavyzdiniu variantu, tiek ir susikurti asmeninę sąskaitos faktūros formą arba pasilengvinti šį darbą specialių svetainių bei programėlių pagalba. Svarbu, jog dokumente būtų šie punktai:

•  Pavadinimas bei serijos numeris – dažniausiai tai bus tiesios „Sąskaita faktūra“ ir po to sekanti raidžių bei skaičių kombinacija, kurią galima sugalvoti praktiškai bet kokią. Tik svarbu, jog numeracija eitų paeiliui su kiekviena išrašoma sąskaita. Todėl raides galima pasirinkti ir pagal savo veiklą ar asmeninius duomenis. Pavyzdžiui, AAA0010, BNB0010.
• Dokumento data, o apskaitos žurnale jau galima rinktis ar fiksuoti šią datą, ar pinigų gavimo datą. Tai priklausys nuo pasirinkto apskaitos principo.
• Prekių ar paslaugų pavadinimas bei jų kiekis. Ką reikėtų įvardinti pakankamai tiksliai bei aiškiai.
• Asmeninė informacija: vardas, pavardė, individualios veiklos numeris, banko sąskaita bei adresas. Lygiai taip pat turėtų būti nurodoma informacija apie pirkėją. Tačiau tikrai ne kiekvienas norės dalintis asmeniniais duomenimis. Todėl įprastu atveju pakaks vien tik pirkėjo vardo ir pavardės, ypač, jeigu tai fizinis asmuo.

Labai svarbu suprasti, jog sąskaita faktūra pirmiausiai yra reikalinga jums kaip apskaitos dokumentas. Todėl ją išrašyti privalu, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjui reikalingas šis dokumentas, ar ne.

Taip pat galima naudoti ir išankstines sąskaitas faktūras, kurios savo struktūra iš esmės nesiskiria nuo įprastų. Jos gali pasitarnauti kaip pirkėjo mokumo garantas.

O per metus uždirbus daugiau, negu 45 tūkstančius Eurų, reikės išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Tačiau prieš tai dar bus privalu užsiregistruoti PVM mokėtoju.

Universalus dokumentas su privalomais punktais

Taigi, iš esmės sąskaita faktūra gali būti pakankamai universali, tik svarbu išlaikyti jos struktūrą bei nepraleisti privalomų punktų. O dirbant savarankiškai tikrai pravers šablonai, kuriuose pakaks pakeisti tik pagrindinę informaciją, todėl kiekvieną kartą iš naujo kurti dokumento nereikės. Kas sutaupo nemažai laiko.

Juos galima susikurti tiek savarankiškai, tiek pasinaudoti tam skirtomis platformomis. Ir svarbu nepamiršti, jog kiekvienos išrašytos sąskaitos faktūros kopiją privalu saugoti. Kadangi VMI bet kada gali paprašyti pagrįsti tam tikras pajamas.

Tokios situacijos neretai pasitaiko ne tik pradedantiems ir kol kas nepatyrusiems verslininkams, bet ir tiems, kurie teikiamomis paslaugomis užsiima ilgą laiką. Deja, bet atpažinti nesąžiningą pirkėją labai sudėtinga. Todėl neretai praverčia išrašyti išankstinę sąskaitą-faktūrą, kuri padeda apsidrausti nuo tokių situacijų. Kas yra išankstinė sąskaita-faktūra? Tai tiesiog laisvos formos susitarimas, leidžiantis už paslaugas ar prekes gauti avansinį mokėjimą. Tiesa, mokėti galima tiek pilną sumą už paslaugas prekes, tiek dalinę. Tai priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai išankstinė sąskaita-faktūra išrašoma prieš atliekant darbus. Kai tik išankstinė sąskaita-faktūra apmokėta, išsiunčiamos prekės arba pradedami atlikti sutarti darbai.
 

Kas turi būti nurodyta išankstinėje sąskaitoje-faktūroje:

• Pardavėjo juridinio arba fizinio asmens duomenys.
• Sąskaitos, į kurią bus pervedamas mokėjimas, numeris.
• Turi būti nurodyta išankstinės sąskaitos-faktūros išrašymo data.
• Prekių ar paslaugų pavadinimas, kaina bei vienetai.
• Pirkėjo duomenys.

Ar išankstinė sąskaita-faktūra įpareigoja?

Tai nėra įpareigojantis dokumentas. Jis neturi būti įtrauktas į apskaitą, be to, jis nepatvirtina, jog paslaugos buvo įsigytos. Jei pirkėjas persigalvoja ir nenori apmokėti išankstinės sąskaitos-faktūros, gali bet kada informuoti pardavėją ir nutraukti sandorį.

Kadangi išankstinė sąskaita-faktūra nepatvirtina paslaugų teikimo, atlikus paslaugas reikia išrašyti sąskaitą-faktūrą arba PVM sąskaitą-faktūrą. Jei išankstinėje sąskaitoje-faktūroje buvo nurodytas tik dalinis mokėjimas, sąskaitoje-faktūroje turi būti nurodyta ir pažymėta apmokėta sumos dalis. Šią sąskaitą-faktūrą reikia ne tik nusiųsti klientui, bet ir įtraukti į buhalterinę apskaitą.
 

Kada naudojamos išankstinės sąskaitos-faktūros?

Išankstinė sąskaita-faktūra yra puikus būdas, kaip apsidrausti nuo nesąžiningų pirkėjų. Neretai ją naudoja laisvai samdomi specialistai ir įmonės, teikiančios paslaugas nuotoliniu būdu. Išankstinę sąskaitą-faktūrą taip pat dažnai pasirenka įmonės, siūlančios tęstines ar prenumeruojamas paslaugas.
 

Ar pirkėjas gali atsisakyti apmokėti paslaugas iš anksto?

Pirkėjas visada turi teisę atsisakyti už paslaugas mokėti iš anksto, lygiai taip pat, kaip ir pardavėjas turi teisę atsisakyti atlikti paslaugas. Jei pirkėjas nesutinka apmokėti išankstinės sąskaitos-faktūros, greičiausiai jis nebus linkęs sąžiningai bendradarbiauti ir kels nesklandumus ateityje.

Jie naudojami užfiksuoti pinigų gavimo procesą ir gali būti svarbūs įrodymai dėl mokėjimų ar finansinių transakcijų.

Pinigų priėmimo kvitas:
Pinigų priėmimo kvitas yra paprastas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad viena šalis (gavėjas) gavo iš kitos šalies (mokėtojas) tam tikrą sumą grynaisiais pinigais. Kvito sudėtis gali skirtis, tačiau dažniausiai jame yra informacija apie mokėtoją, gavėją, sumą grynaisiais, datą ir galbūt pasirašymus abiejų šalių atstovų. Kvitas gali būti ranka parašytas arba parengtas pagal tam tikrą šablono formą.

Pinigų priėmimo orderis:
Pinigų priėmimo orderis yra labiau struktūruotas ir oficialus dokumentas, kuriuo gavėjas paveda tam tikrai institucijai (pavyzdžiui, bankui) priimti tam tikrą sumą pinigų, o ši suma vėliau perduodama gavėjo sąskaitai. Orderio sudėtis apima mokėtojo ir gavėjo duomenis, sumą žodžiais ir skaičiais, datos nurodymą ir gavėjo pasirašymą. Tai gali būti būdas saugiai pervesti pinigus tarp skirtingų sąskaitų.

Istorija ir naudojimas:
Abu šie dokumentai susiję su senomis finansinėmis praktikomis ir vystėsi kartu su prekybos ir finansų plėtra. Jų istorija siekia senus laikus, kai prekių ir paslaugų mainai prasidėjo su būtinybe tvarkingai dokumentuoti mokėjimus. Šiuolaikiniame pasaulyje jie vis dar naudojami tiek verslo, tiek asmeniniuose sandoriuose.


1. Mokėtojas ir gavėjas: Abiejų šalių pavadinimai, adresai ir kontaktiniai duomenys.

2. Suma: Suma žodžiais ir skaičiais, kurią gavėjas priėmė.

3. Data: Mokėjimo datos nurodymas.

4. Pasirašymai: Gavėjo arba mokėtojo pasirašymas, patvirtinantis sumos gavimą ar mokėjimą.

Esminiai skirtumai tarp šių dokumentų:

- Funkcija: Pinigų priėmimo kvitas patvirtina sumos gavimą iš mokėtojo, o pinigų priėmimo orderis yra pavedimas gavėjui, kad perduotų sumą į gavėjo sąskaitą.

- Forma: Kvitas gali būti paprastas ranka parašytas dokumentas, o orderis turi konkrečią formą ir struktūrą, kuriai reikia laikytis.

- Paskirtis: Kvitas dažniausiai naudojamas dokumentuoti sumą grynaisiais pinigais gautai už prekes ar paslaugas, o orderis naudojamas pervesti pinigus tarp sąskaitų, pavyzdžiui, bankiniu būdu.

- Formaliatetas: Pinigų priėmimo orderis yra formalesnis ir oficialiau pripažįstamas dokumentas, nei paprastas pinigų priėmimo kvitas.

Abu šie dokumentai yra svarbūs finansinės dokumentacijos elementai, kurie padeda užtikrinti skaidrumą ir dokumentuoti finansines transakcijas. Jų naudojimas priklauso nuo konkrečios situacijos ir transakcijos pobūdžio.

Kasos pajamų orderis yra finansinis dokumentas, kurį išduoda pardavėjas klientui kaip įrodymą apie atliktą pirkimą. Tai yra vienas iš dažniausių būdų, kaip registruoti pardavimus ir suteikti klientui informaciją apie atliktą pirkimą.

Kasos pajamų orderis paprastai turi šią informaciją:

1. Pardavėjo duomenys: orderio viršuje būna pateikti pardavėjo duomenys, įskaitant įmonės pavadinimą, adresą ir kontaktinę informaciją.

2. Kliento duomenys: orderio viršuje taip pat nurodomi kliento duomenys, tokie kaip vardas, pavardė arba įmonės pavadinimas.

3. Prekių ar paslaugų sąrašas: orderio centre arba apačioje yra išvardintos prekės ar paslaugos, kurias klientas įsigijo. Tai apima pavadinimus, kiekius, vieneto kainas ir bendrą sumą, kurią klientas turi sumokėti.

4. Bendra suma: paprastai orderio viršuje arba apačioje nurodoma bendra suma, kurią klientas turi sumokėti už visą pirkimą. Tai gali apimti mokesčius arba nuolaidas, jei taikomos.

5. Data ir orderio numeris: orderio viršuje yra nurodoma pirkimo data ir unikalus numeris, skirtas orderiui identifikuoti. Tai padeda užtikrinti, kad kiekvienas orderis turi unikalų numerį ir yra lengvai seka.

6. Kasos darbuotojo parašas: orderio apačioje yra vieta kasos darbuotojo pasirašyti, patvirtinantį, kad pirkimas buvo atliktas ir suma sumokėta.

Kasos pajamų orderis yra svarbus dokumentas, kurį klientas gali naudoti kaip įrodymą apie atliktą pirkimą. Tai taip pat padeda pardavėjui stebėti pardavimus, saugoti finansinius įrašus ir atlikti būtinus apskaitos įrašus.

Pinigų priėmimo kvitas yra dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo arba įmonė gavo tam tikrą pinigų sumą iš kitos šaltinio. Tai gali būti naudinga įvairiose situacijose, ypač kai reikia įrodyti pinigų gavimą arba sumokėjimą.

Pinigų priėmimo kvitas paprastai turi šią informaciją:

1. Gavėjo duomenys: kvito viršuje būna išvardinta asmenų arba įmonių, tarp kurių vyko pinigų pervedimas, informacija. Tai gali apimti pavardę, vardą, įmonės pavadinimą, adresą ir kitus kontaktinius duomenis.

2. Siuntėjo duomenys: jei pinigai buvo pervesti iš kitos šaltinio, kvito viršuje taip pat gali būti nurodyti siuntėjo duomenys.

3. Suma: kvito centre arba apačioje būna nurodyta, kokia pinigų suma buvo priimta. Tai gali būti nurodyta skaitmenimis ir rašmenimis.

4. Mokėjimo paskirtis: dažnai kvite būna laukas, skirtas nurodyti, dėl ko buvo gauti pinigai. Tai gali būti prekių ar paslaugų pirkimas, skola grąžinama ar bet kokia kita priežastis.

5. Data ir kvito numeris: kvito viršuje paprastai būna nurodyta data, kada pinigai buvo gauti, ir unikalus numeris, skirtas kvitui identifikuoti.

6. Parašas: kvito apačioje gali būti vieta gavėjo pasirašyti, patvirtinantį, kad jis gavo pinigus.

Pinigų priėmimo kvitas yra svarbus dokumentas, kurį galima naudoti kaip įrodymą apie pinigų gavimą. Jis gali būti naudojamas finansiniuose įrašuose, mokesčių deklaracijose arba teisinėse bylose, kai reikia įrodyti pinigų judėjimą.

Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) yra draudimas, kurį Lietuvos gyventojai privalo turėti pagal įstatymą. PSD yra socialinės apsaugos sistema, kurios tikslas yra užtikrinti visuomenės sveikatą ir užtikrinti tinkamą sveikatos priežiūrą visiems gyventojams.

PSD yra finansuojamas per mokesčius, kurie yra įtraukti į darbo užmokestį arba pajamas, jei žmogus yra savarankiškas verslininkas arba gaus pensiją. Mokesčio dydis yra apskaičiuojamas nuo uždirbto pajamų dydžio ir šiuo metu Lietuvoje yra 6,98 proc. PSD mokesčiai dalinai sumoka darbdavys, o dalinai darbuotojas. Taigi, PSD mokesčiai yra susiję su darbo santykiais ir užtikrina, kad visi gyventojai prisideda prie sistemos finansavimo.

PSD teikia nemažai naudos gyventojams. Draudimo turėtojai gali naudotis nemokama sveikatos priežiūra, įskaitant ligoninės gydymą, vaistus, ambulatorinės priežiūros paslaugas, diagnostiką ir kt. PSD taip pat teikia galimybę pasirinkti gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą, kuri teiks reikiamas paslaugas. Be to, PSD taip pat apima tam tikras pašalpas, pvz., ligos pašalpas ir motinystės pašalpas.

Svarbu pažymėti, kad PSD yra privalomas ir neturint PSD draudimo gyventojai gali būti baudžiami arba negauti reikiamos sveikatos priežiūros paslaugų. PSD sistema yra integrali sveikatos priežiūros sistemos dalis Lietuvoje ir skirta užtikrinti, kad visi gyventojai turėtų galimybę gauti tinkamą medicininę pagalbą, kai ją reikia.

Vykdant individualią veiklą, būtina mokėti PVM (paskaitinio vertinimo mokestį) tik tuo atveju, jei viršijate nustatytą PVM mokesčio privalomojo 45 000 eur per metus ribą. Ji nustatoma pagal metinį apyvartos dydį.

PVM mokesčio privalomojo registracijos riba nustato, kiek metinių pajamų turite gauti, kad privalumai įtrauktumėte į PVM sistemą ir būtumėte privalomi registruotis kaip PVM mokėtojas. Jei viršijate šią ribą, turėsite registruotis kaip PVM mokėtojas ir pradėti mokėti PVM mokesčius. Tačiau pastebėkite, kad kiekvienos šalies taisyklės gali skirtis, todėl svarbu pasikonsultuoti su vietiniais mokesčių institucijų atstovais arba teisiniu ekspertu, kad gautumėte konkrečią informaciją apie jūsų šalies reikalavimus.

Bendradarbiaudami su PVM, įmonės dažniausiai privalo:

1. Rinkti PVM: PVM mokėtojai prideda PVM sumą prie prekių ar paslaugų kainos ir rinkoje gautą sumą atskirai nurodo sąskaitose faktūrose arba kitose pardavimų dokumentuose.

2. Deklaruoti PVM: PVM mokėtojai privalo reguliariai pateikti PVM deklaracijas, kuriuose nurodomi pardavimai, įsigijimai ir mokėtinas PVM.

3. Mokėti PVM: PVM mokėtojai privalo laiku sumokėti mokesčius, kurie gali būti apskaičiuojami pagal pardavimus, įsigijimus ar kitus PVM teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Kam aktualūs šie pakeitimai?

Kokia yra įmokų įskaitymo tvarka?

Kur galima rasti visą informaciją apie šias įmokas?

Tais atvejais, kai gyventojo apmokestinamosios pajamos (pajamos sumažintos patirtomis išlaidomis arba atskaičius 30 proc. nuo pajamų) iš inpidualios veiklos neviršija 20000 eurų per metus, tai nuo inpidualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis apskaičiuojamas tokia tvarka:
- nuo metinių inpidualios veiklos apmokestinamųjų pajamų apskaičiuojama pajamų mokesčio suma pritaikius 15 proc. pajamų mokesčio tarifą;

- iš gautos pajamų sumos atimamas pajamų mokesčio kreditas.
 

Pajamų mokesčio kredito suma, kai metinės apmokestinamosios inpidualios veiklos pajamos neviršija (t. y. mažiau arba lygu) 20000 eurų per metus, taikytina pajamų mokesčio kredito formulė – Pajamų mokesčio kreditas (toliau -PMK) = metinės inpidualios veiklos apmokestinamosios pajamos (toliau –MIVAP) x 0,1.
 

Pavyzdžiui.

Gyventojas gavo 19 000 eurų pajamų, patyrė 7 000 eurų išlaidų, inpidualios veiklos apmokestinamosios pajamos sudarė 12 000 eurų (19 000 – 7 000 = 12 000). Visu pirma, apskaičiuojama suma pritaikius GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą 12 000 x 0,15 = 1 800. Toliau yra apskaičiuojamas PMK 12 000 x 0,1 = 1 200. Taigi PMK = 1 200 eurų, apskaičiuota pajamų mokesčio suma pritaikius GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tarifą buvo 1 800 eurų. Mokėtinas pajamų mokesčio dydis būtų 600 eurų (1 800 – 1 200 = 600).
 

Pajamų mokesčio kredito suma, kai metinės apmokestinamosios inpidualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytina pajamų mokesčio kredito formulė PMK = MIVAP x (0,1 – 2/300 000 x (MIVAP – 20 000)). Ši formulė taikoma, kai metinės apmokestinamosios inpidualios veiklos pajamos viršija 20 000 eurų per metus sumą (pvz. 20 000,01 eurų).
 

Pažymime, kad pagal šią formulę skaičiuojant PMK, galimi atvejai, kai po kablelio gaunami daugiau kaip du skaitmenys, tai tokiais atvejais po kablelio įrašomi du skaitmenys, o trečiasis apvalinamas: nuo 5 iki 9 laikomas 1 ir pridedamas prie antrojo po kablelio skaitmens ir pan. (pvz. apskaičiavus PMK gautas skaičius yra 1 666,66666(6), tokiu atveju skaičius yra apvalinamas ir galutinis PMK = 1 666,67).
 

Pavyzdžiui.

Gyventojas gavo 36000 eurų pajamų, patyrė 11000 išlaidų, metinės inpidualios veiklos apmokestinamosios pajamos sudarė 25 000 eurų. Visu pirma apskaičiuojama pajamų mokesčio suma pritaikius GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta 15 proc. pajamų mokesčio tarifą 25 000 x 0,15 = 3 750. Toliau apskaičiuojamas PMK pagal nustatytą formulę kai apmokestinamosios pajamos viršija 20 000 eurų, PMK – 25 000 x (0,1 – 2/300 000 x (25 000 – 20 000)) = 1 666,66(6). Taigi PMK = 1 666,67 eurų, o apskaičiuotas pajamų mokestis pritaikius GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį = 3 750 eurų. Mokėtinas pajamų mokesčio dydis būtų 2 083,33 eurų (3 750 – 1 666,67 = 2 083,33).
 

Pažymime, jog apskaičiuojant pajamų mokesčio kreditą yra gaunama neigiama suma, laikoma, jog pajamų mokesčio kreditas yra lygus 0.
 

 Pavyzdžiui.

Gyventojas apskaičiavo, kad jo metinės inpidualios veiklos apmokestinamosios pajamos sudaro 56 000 eurų. Apskaičiuojama suma pritaikius GPMĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 proc.
pajamų mokesčio tarifą 56 000 x 0,15 = 8 400. Toliau apskaičiuojama PMK pagal GPMĮ 182 straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę – 56 000 x (0,1 – 2/300000 x (56 000 – 20 000)) = -7 840, taigi PMK yra neigiamas, todėl jis lygus nuliui (-7 840 = 0). Mokėtinas pajamų mokesčių dydis būtų 8 400 eurų (8 400 – 0 = 8 400).
 

Atkreipiame dėmesį, kad pagal nustatytas formules inpidualios veiklos pelnas neviršijantis 20 000 eurų per metus, faktiškai apmokestinamas 5 proc. tarifu, o kai metinis pelnas viršys 20 000 eurų per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didės, kol pasieks nekintantį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (kai pelnas sieks 35 000 eurų per metus).

Išmoka yra piniginė suma, kurią gausite iš valstybės ar kitos organizacijos. Išmokos gali būti skirtos asmenims, kurie patys negali užsidirbti pragyvenimui ar jiems trūksta lėšų tam tikram tikslui pasiekti, pvz., vaiko priežiūrai, ligos atveju ir pan.

Įmoka yra piniginė suma, kurią reikia mokėti už tam tikrą paslaugą ar prekę. Įmokos gali būti susijusios su būsto pirkimu ar nuomos mokėjimais, įvairių rūšių kreditų grąžinimu, mokesčiais ir kt.


1. Planuokite savo išlaidas. Rekomenduojama laikytis savo pajamų ir išlaidų sąrašo, kad galėtumėte matyti, kiek pinigų turite ir kaip juos naudojate.

2. Sutaupykite. Savo pajamas galite padidinti taupydamas. Svarbu taupyti nuolat, net jei jūsų pajamos nežymiai didėja.

3. Skirkite tam tikrą dalį savo pajamų kaupimui. Jei turite pakankamai santaupų, galėsite jas panaudoti neplanuotoms išlaidoms.

4. Supraskite savo išmokų ir įmokų sudėtį ir reikalavimus. Svarbu žinoti, kiek išlaidų turite ir kada jos turite mokėti.

5. Išmokų ir įmokų suderinimas. Jei galite, svarbu suderinti savo išmokas ir įmokas, kad galėtumėte geriau planuoti savo finansus.

6. Patikrinkite savo finansinę padėtį. Būtina stebėti savo kreditų būklę ir savo sąskaitų likučius, kad galėtumėte užtikrinti, jog viskas tvarkoje.

7. Išmokų ir įmokų reikalavimai. Būtina žinoti, kokių dokumentų reikia.


1. Verslo įkūrimo išmokos - šios išmokos skirtos tiems, kurie nori pradėti savo verslą. Tai gali apimti finansinę paramą, patarimus dėl verslo plano kūrimo, mokymus ir pan.

2. Nedarbo išmokos - šios išmokos skirtos tiems, kurie neteko darbo ir ieško naujo darbo. Tai gali apimti finansinę paramą ir mokymus, kad padidintų savo kvalifikaciją ir pagerintų savo galimybes rasti naują darbą.

3. Socialinės išmokos - šios išmokos skirtos tiems, kurie yra socialiai pažeidžiami, turi mažai pajamų arba yra neįgalūs. Tai gali apimti finansinę paramą, gydymo paslaugas, maisto ir šildymo paramą ir kt.

4. Mokymo išmokos - šios išmokos skirtos tiems, kurie nori tobulinti savo žinias ir įgūdžius, bet neturi finansinės paramos. Tai gali apimti finansinę paramą, kad padengtų mokymo išlaidas, taip pat mokymus ir kursus.


Štai keletas iš jų:

1. PSD įmoka - tai socialinio draudimo įmoka, kurią turi sumokėti savarankiškai dirbantis asmuo kas mėnesį. Ji yra apskaičiuojama remiantis nustatytais tarifais ir asmeniniais pajamų dydžiais. PSD įmoka apdraudžia savarankiškai dirbančius asmenis nuo nelaimingų atsitikimų, ligos ir nedarbingumo.

2. VSD įmoka - tai sveikatos draudimo įmoka, kurią turi sumokėti savarankiškai dirbantis asmuo kas mėnesį. Ši įmoka apdraudžia asmenis nuo sveikatos sutrikimų ir užtikrina teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą. Įmokos dydis taip pat skaičiuojamas remiantis nustatytais tarifais ir asmeniniais pajamų dydžiais.

3. Ligos išmoka - savarankiškai dirbantiems asmenims ligos išmoka skiriama nuo 3-osios nedarbingumo dienos. Ligos išmokos dydis yra apskaičiuojamas remiantis vidutiniais pajamomis, kurias asmuo gavo per pastaruosius 12 mėnesių. Norint gauti ligos išmoką, reikia kreiptis į Savarankiškai dirbančiųjų sveikatos draudimo fondą.

4. Motinystės atostogų išmoka - savarankiškai dirbantiems asmenims taip pat yra teisė į motinystės atostogų išmoką. Išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis vidutiniais pajamomis, kurias asmuo gavo per pastaruosius 12 mėnesių. Norint gauti motinystės atostogų išmoką, reikia kreiptis į Sodros skyrių, atsakingą už išmokų skaičiavimą ir mokėjimą.

Norint gauti bet kurią iš šių išmokų ar įmokų, reikia kreiptis į atitinkamas institucijas ir pateikti reikiamus dokumentus. Pavyzdžiui, norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti gydytojo pažymą apie nedarbingumą

Norėdami efektyviai naudoti pajamų ir išlaidų žurnalą, rekomenduojama laikytis šių patarimų:

1. Registruokite visus savo pajamas ir išlaidas - tai apima visus mokesčius, sąskaitas, bankų pavedimus ir kiekvieną kitą išlaidų kategoriją.

2. Sekite, kurie aspektai sudaro didžiausią išlaidų dalį - tai padės jums nustatyti, kur galite sutaupyti.

3. Reguliariai apskaičiuokite savo balansą - tai padės jums nustatyti, ar jūsų pajamos yra didesnės už išlaidas, ar ne.

4. Stiprinkite savo pajamų šaltinius - tai galite padaryti ieškodami papildomų darbų arba investuodami savo pinigus.

5. Stiprinkite savo finansinę apsaugą - tai apima pinigų taupymą ir draudimų pasirinkimą, kurie padės jums apsaugoti savo turto ir pajamas nuo netikėtų situacijų.

Atlikę šias veiklas, galite įvertinti savo finansinę padėtį ir nustatyti, ar turite pakankamai lėšų pasiekti savo finansinius tikslus.Pajamų ir išlaidų žurnalas yra puikus įrankis, padedantis valdyti finansus ir nustatyti finansinius tikslus. Jame gali būti registruojamos visos pajamos, įskaitant darbo užmokestį, investicijų grąžas, nuomos pajamas ir kitus pajamų šaltinius, taip pat visos išlaidos, įskaitant mokesčius, sąskaitas, kreditų išmokas, maistą, drabužius ir kitas išlaidas.

Žurnalas taip pat gali būti naudingas, jei planuojate taupyti pinigus tam tikram tikslui arba norite stebėti savo finansų srautą. Tokiu būdu galite nustatyti, kurie aspektai yra didžiausios išlaidos ir kuriuos galite sumažinti, kad sutaupytumėte pinigų. Taip pat galite sekti savo finansų srautą, kad būtų lengviau nustatyti, kuriose srityse esate geriau ir kur reikia daugiau dėmesio.

Be to, pajamų ir išlaidų žurnalas yra naudingas tuo atveju, jei planuojate pasiskolinti arba taupyti pinigus. Jis gali padėti jums nustatyti savo mėnesio išlaidų planą ir finansines galimybes. Taip pat galite naudoti žurnalą kaip pagrindą savo buhalterijai arba kaip pagrindą pateikti mokesčių deklaracijas.

Svarbu nepamiršti, kad pajamų ir išlaidų žurnalas turėtų būti reguliariai atnaujinamas, kad jame būtų patikima informacija. Tai reiškia, kad turite laikytis savo finansų srauto, kad būtų galima registruoti visas pajamas ir išlaidas. Tai ypač svarbu, jei norite naudoti žurnalą kaip pagrindą savo buhalterijai arba mokesčių deklaracijų pateikimui.

Gyventojų pajamų mokestis – mokamas kartą per metus

Privalomasis sveikatos draudimas – kiekvieną mėnesį arba kartą per metus (išimtiniai atvejai)

Valstybinis socialinis draudimas – sumokamas kartą metuose

Važtaraščiai yra susiję su senomis prekybos ir komercinėmis praktikomis, tačiau jų išsami istorija siekia senus laikus ir yra gana įvairialypė. Jų raida glaudžiai susijusi su prekių gabenimo ir prekybos poreikiais. Istoriniu požiūriu šie dokumentai buvo panašūs į šiuolaikinius važtaraščius, tačiau jie dažnai turėjo daug mažiau standartizuotą formą ir turinį.

Antikinėje pasaulio istorijoje ir senovės civilizacijose važtaraščiai nebūtinai buvo vadovaujantis dokumentas prekių judėjimui, bet dažnai jie buvo rašomosios sutarties dalis, kurioje buvo nurodytos prekių ir paslaugų mainų sąlygos. Senovės Mesopotamijoje, Egipte, Graikijoje ir Romoje buvo panašių dokumentų, kurie liudijo sandorius ir mainus tarp prekybos partnerių.

Viduramžiais, su prekybos plėtra ir prekių judėjimo didėjimu, pradėjo reikėti aiškios dokumentacijos dėl prekių pervežimo, ypač tarp miestų ir šalių. Įvairiuose istoriniuose šaltiniuose galima rasti nuorodų į senovės Persijos, Bizantijos, Kinijos ir kitų kultūrų prekių gabenimo dokumentus, kurie panašūs į šiuolaikinius važtaraščius.

Industrijos revoliucijos laikotarpiu, ypač nuo XVIII a. pabaigos, verslo ir prekybos plėtra dar labiau padidino poreikį efektyviai valdyti prekių judėjimą ir dokumentuoti transakcijas. Tai atvedė prie formalesnių ir standartizuotų dokumentų kūrimo, kuriuose būtų nurodyta prekių rūšis, kiekis, kryptis ir kitos svarbios informacijos detalės.

Šiuolaikinių važtaraščių formos ir turinys pradėjo plėstis kartu su transporto ir logistikos sektoriaus plėtra. Elektroninės komunikacijos ir technologijų progresas leido kurti efektyvesnes ir saugesnes dokumentacijos formas, o tarptautinė prekyba skatino bendrą standartizaciją, siekiant palengvinti prekių gabenimą tarp šalių.


1. Gabenimo įmonės informacija: Įmonės pavadinimas, adresas, kontaktiniai duomenys, kuriantys prekes.

2. Pristatymo adresatas: Vietovė, kur pristatomos prekės.

3. Prekių aprašymas: Svarbiausia informacija apie prekes, kurioms yra sudaromas važtaraštis. Tai gali būti prekių pavadinimai, kiekiai, svoriai ir pan.

4. Kiekis ir matavimo vienetai: Skaičiai ir vienetai, apibrėžiantys, kiek prekių yra gabename.

5. Gabenimo priemonė: Informacija apie transporto priemonę, kurioje prekės yra gabamos (pvz., sunkvežimis, traukinys, laivas).

6. Gabenimo maršrutas: Maršrutas, kurį važtaraštis numato prekėms pervežti.

7. Pasirašymai: Pardavėjo ir gabenimo įmonės atstovų pasirašymai, patvirtinantys, kad prekės buvo perduotos gabenimo įmonei.

Važtaraščiai dažnai naudojami tokiose situacijose:

- Prekių gabenimas: Jie yra naudojami, norint užtikrinti, kad prekės būtų teisingai pristatomos iki galutinio kliento.

- Prekybos sandoriai: Važtaraščiai gali būti reikalingi, siekiant patvirtinti prekių gabenimo ir pristatymo faktus tarp pardavėjo ir pirkėjo.

- Tarpvalstybinė prekyba: Tarptautinėje prekyboje važtaraštis dažnai naudojamas muitinės procedūroms ir prekių deklaravimui.

- Logistikos stebėjimas: Jie padeda sekant prekių keliavimą nuo pradžios iki paskirties vietos, užtikrinant sklandų gabenimą.

Iš ko susideda senatvės pensija? 

Senatvės pensija susideda iš dviejų dalių - bendrosios ir individualiosios pensijos.

Bendroji pensijos dalis

Ką turite žinoti apie bendrąją pensijos dalį? Visų pirma tai, jog ji priklauso nuo to, koks yra asmens įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir bazinės pensijos dydis tuomet, kai asmuo išeina į pensiją. Bazinis pensijos dydis yra indeksuojamas kiekvienais metais. Tuo tarpu stažo metai yra skaičiuojami pagal tai, kiek asmuo (arba darbdavys) sumoka pensijų socialinio draudimo įmokų. Jos yra skaičiuojamos nuo atlyginimo ar pajamų vertės, ne mažesnės nei tų metų nustatytas minimalus mėnesio atlyginimas. Jei sumokama mažiau, tuomet įgyjama ne pilna, o proporcinga dalis metų stažo. Atkreipkite dėmesį į tai, jog asmuo, norintis gauti pensiją, turi turėti bent 15 metų minimalų stažą. Būtinasis stažas senatvės pensijai yra didinamas per metus po pusę metų, kol 2027 metais bus būtinasis stažas bus 35 metai. Žinoma, į stažą yra įskaitomas ne tik darbingasis laikotarpis, bet ir motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, profesinės reabilitacijos, taip pat ir nedarbo, dalinio darbo ir netekto darbingumo socialinio draudimo išmokos.

Individualioji pensijos dalis

Prie bazinės pensijos dalies yra pridedama individualioji pensijos dalis, kuri priklauso nuo to, kokia yra asmens įgytos pensijos apskaitos taškų suma ir apskaitos taško vertė tuomet, kai asmuo išeina į pensiją. Apskaitos vieneto (taško) vertė yra indeksuojama kiekvienais metais. Taškas įgyjamas tuomet, kai asmuo (arba darbdavys) sumoka pensijų draudimo įmokas, kurių vertė yra ne mažesnė nei tais metais nustatyto vidutinio darbo užmokesčio. Jei sumokama mažesnė suma, tuomet įgyjama tik dalis taško. Jei sumokama daugiau, galima sukaupti didesnį taškų kiekį. Tiesa, per metus maksimali taškų suma negali viršyti 5. Kai apskaičiuojami taškai, atsižvelgiama ir į laikotarpį, kai asmuo turėjo tam tikras socialinio draudimo išmokas, pavyzdžiui, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, profesinės reabilitacijos ar dalinio darbo.

Pagrindinis funkcionalumas - sąskaitų rašymas ir jų administravimas visada bus nemokamas. Mūsų tikslas – ateityje sukurti papildomas paslaugas, kurioms bus taikomas mėnesinis mokestis. Tačiau pabrėžiame, kad esminės sąskaitų administravimo funkcijos visada liks nemokamos.

Kaip naudotis:
1.    Užsiregistruokite saskaitos.lt svetainėje, nuspaudę viršuje esantį užrašą "Savitarna". Jeigu jau esate užsiregistravęs – prisijunkite. Jeigu esate naujas vartotojas – sukurkite savo paskyrą.
2.    Prisijungus jums būtina užregistruoti savo veiklą - įmonę, individualią vieklą, mažąją bendriją ar bet kokį kitą juridinį asmenį.
3.    Užregistravus įmonę, jūs jau galite kurti sąskaitas. Tai galite atlikti nuspaudę mygtuką "SĄSKAITOS" ir "Pridėti pardavimo sąskaitą".
4.    Užpildžius visą sąskaitos informaciją, nuspauskite mygtuką "Saugoti" ir jūsų sąskaita bus išsaugota jūsų sąskaitų sąraše.
5.    Bet kuriuo metu galite išsifiltruoti sąskaitas pagal norimą datą sąskaitų skiltyje ir atsisiųsti jas nuspaudę kairės pusės apačioje esantį mygtuką "ZIP". Suformuotą dokumentą galite išsiųsti už apskaitą atsakingam asmeniui arba prie veiklos nustatymų nurodyti apskaitos el.pašto adresą, į kurį praėjusio mėnesio sąskaitos būtų siunčiamos automatiškai kiekvieno naujo mėnesio pirma dieną.
Sąskaitas taip pat galite kurti iš savo asmeninių svetainių tiesiai į saskaitos.lt sistemą per mūsų API techninį sujungimą.

Jeigu iškiltų klausimų ar turėtumėte pasiūlymų sistemos tobulinimui, prašome rašykite mums el.paštu - info@saskaitos.lt